A.Paškevičius: Kinijos ir JAV nesantaikos priežastys

Pietų Korėjos sostinėje Seule posėdžiavę Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybių atstovai daugiausiai dėmesio skyrė finansinės krizėms pamokoms aptarti ir išvadoms padaryti, o visą pasaulį dominanti valiutų karo tema taip ir liko beveik nepaliesta, konkretūs sprendimai nepriimti.  

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos Finansų katedros vedėjo profesoriaus Arvydo Paškevičiaus, pasirašytuose dokumentuose Kinijai yra numatyti abstraktūs įsipareigojimai, kuriais norima sumažinti Kinijos eksportą ir padidinti vidaus vartojimą.

Šiuo metu ryškiausias valiutų karas vyksta tarp JAV ir Kinijos, kurį būtų galima pavadinti kova dėl dominavimo pasaulio ekonomikoje ir finansuose. 

VU TVM prof. A. Paškevičius JAV ir Kinijos nesantaikos priežasčių siūlo paieškoti praeityje. „Juk nuo 1994 metų iki 2005 m. vidurio Kinijos juanis buvo susietas su JAV doleriu. Nuo 2005 metų juanio kursas yra kintantis, – primena VU TVM prof. A. Paškevičius. – Jo silpnėjimas arba stiprėjimas yra reguliuojami taip, kad būtu užtikrintos maksimaliai palankios sąlygos Kinijos gamintojams eksportuoti savo produkciją“.   

Per šių metų tris ketvirčius JAV iš Kinijos importas sudarė 264,2 mlrd. dolerių, o eksportas tik 62,97 mlrd. dolerių. Tokiu būdu užfiksuotas daugiau kaip 201 mlrd. dolerių deficitas.
Kinijos ir JAV konfliktas ypač paaštrėjo pastaraisiais metais, kuomet sparčiai pradėjo augti JAV ir Kinijos prekybos balanso neigiamas saldo. JAV nuolatos kaltina Kiniją, kad ji dirbtinai yra sumažinusi juanio kursą. Kinų nuomonė kitokia ir jie vis primena, kad nuo tada, kai juanis buvo atrištas nuo dolerio, jo vertė pakilo daugiau nei penktadaliu. Šiuo metu už 1 JAV dolerį galima nusipirkti 6,6 juanius. 

„Kinijos problema yra ta, kad didžioji gaminamos produkcijos dalis yra eksportuojam. Šalies viduje nepakanka mokių pirkėjų. Be to, gana daug įmonių priklauso užsieniečiams. Sumažėjus eksportui, o tuo pačiu ir gamybai, išaugtų bedarbystė, sumažėtų biudžeto pajamos ir kiltų socialinės problemos“, – paaiškina VU TVM prof. A. Paškevičius. Šiuo metu bedarbystė Kinijoje šiek tiek viršija 4 procentus.


Kadangi Lietuva yra pasaulio finansų sistemos dalis, valiutų karai paliečia ir mūsų šalies verslininkus. Didžiajai daliai šalies įmonių vis dar aktualūs lito ir dolerio kurso svyravimai. Dėl sumažėjusio dolerio kurso mūsų verslininkai patiria nuostolių, o esant teigiamam rezultatui susilaukia nepasitenkinimo iš savo partnerių, kurie nukenčia dėl valiutų kursų pokyčių.

Todėl pasaulyje vis dažniau taikomos įvairios draudimosi nuo valiutinės rizikos strategijos ir metodai. Pavyzdžiui, Lietuvos eksportuotojas, gaudamas pajamas doleriais, nuolatos patiria nuostolių, todėl norėdamas apsidrausti gali atitinkamai padidinti produkcijos kainą, tačiau rizikuoja, kad jo produkcija bus nekonkurencinga. Esant tokiai situacijai, prof. A. Paškevičius siūlo įvertinti situaciją ir apsidrausti.

„Pavyzdžiui, vienas iš būdų jei įmonė žino, kad po kurio laiko gaus 1 mln. JAV dolerių, tačiau įtaria, kad ši valiuta gali nuvertėti, tai bendrovė gali jau šiandien pasiskolinti tą milijoną dolerių ir šios dienos kursu pasikeisti į litus. Po kurio laiko gavusi dolerius įmonė gražintų kreditą doleriais ir tokiu būdu išvengtų valiutinės rizikos“, – pataria VU TVM prof. A. Paškevičius, tačiau priduria, kad tai nėra universalus receptas, kuris galėtų būti taikomas visose verslo situacijose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Referendumo belaukiant
    Referendumo belaukiant

    Spalio 1 d. (šį sekmadienį) Katalonijoje turi įvykti referendumas dėl regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos. Madridas visais įmanomais būdais, net ir ne itin demokratiškais, siekia užblokuoti šį plebiscitą. JAV ir ES tyli. Tyli ...

  • ES paramos lėšų panaudoti neskuba
    ES paramos lėšų panaudoti neskuba

    Matome, kiek daug dėmesio ir jėgų ši Lietuvos valstiečių ir žaliųjų vadovaujama Vyriausybė ir jos ministrai skiria svarstydami, ką čia dar papildomai apmokestinus, kiek energijos išeikvojo dėl PVM padidinimo už šildymą. Tači...

    1
  • Naujas aruodas terorizmui
    Naujas aruodas terorizmui

    Mianmaro Rachinų valstijoje gyvena virš milijono rohinjų. Birmiečiai juos vadina bengalais, kaip ir gyvenančius Bangladeše. Jie yra tamsiaodžiai europoidai musulmonai, kalbantys bengalų dialektu. Valstijos čiabuvių daugumą sudaro arakana...

  • Gynybos pramonė – ne tik tankai
    Gynybos pramonė – ne tik tankai

    Jokia valstybė negali jaustis saugi ir užtikrinta, jei neturi stiprios gynybos pramonės. Ką tik nuvilnijusios „Zapad“ pratybos, kurių metu buvome ypač susirūpinę savo šalies saugumu, mums dar kartą tai priminė ir skatino apgalvoti,...

  • Tautos priešų akušerija
    Tautos priešų akušerija

    Premjeras galutinai įtvirtino atominį kriterijų, kuriuo pas mus žmonės skirstomi į dvi kategorijas: tautos priešų ir tų, kurie tikrai myli tėviškę. ...

    18
  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Nors Liberalų sąjūdžiui daug kas norėtų įteikti „vilko bilietą“, bet medine dėžute su eurais liberalizmo sunaikinti nepavyks. Liberalų sąjūdyje dirba daug sąžiningų ir dorų žmonių, tvirtai žinančių, kad liberalus...

    13
  • Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu
    Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau p...

  • Lietuviški deimančiukai
    Lietuviški deimančiukai

    Lietuvos krepšinio daigų nenumarins jokie graikiški nitratai, sugerti tarptautiniuose arimuose. Šalies krepšinio lygos (LKL) jubiliejinio, 25-ojo sezono startas stebuklų neparodė, bet nuteikė maloniai. Ypač tuos, kurie vertina ...

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

    3
  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
Daugiau straipsnių