A.Paškevičius: Kinijos ir JAV nesantaikos priežastys

Pietų Korėjos sostinėje Seule posėdžiavę Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybių atstovai daugiausiai dėmesio skyrė finansinės krizėms pamokoms aptarti ir išvadoms padaryti, o visą pasaulį dominanti valiutų karo tema taip ir liko beveik nepaliesta, konkretūs sprendimai nepriimti.  

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos Finansų katedros vedėjo profesoriaus Arvydo Paškevičiaus, pasirašytuose dokumentuose Kinijai yra numatyti abstraktūs įsipareigojimai, kuriais norima sumažinti Kinijos eksportą ir padidinti vidaus vartojimą.

Šiuo metu ryškiausias valiutų karas vyksta tarp JAV ir Kinijos, kurį būtų galima pavadinti kova dėl dominavimo pasaulio ekonomikoje ir finansuose. 

VU TVM prof. A. Paškevičius JAV ir Kinijos nesantaikos priežasčių siūlo paieškoti praeityje. „Juk nuo 1994 metų iki 2005 m. vidurio Kinijos juanis buvo susietas su JAV doleriu. Nuo 2005 metų juanio kursas yra kintantis, – primena VU TVM prof. A. Paškevičius. – Jo silpnėjimas arba stiprėjimas yra reguliuojami taip, kad būtu užtikrintos maksimaliai palankios sąlygos Kinijos gamintojams eksportuoti savo produkciją“.   

Per šių metų tris ketvirčius JAV iš Kinijos importas sudarė 264,2 mlrd. dolerių, o eksportas tik 62,97 mlrd. dolerių. Tokiu būdu užfiksuotas daugiau kaip 201 mlrd. dolerių deficitas.
Kinijos ir JAV konfliktas ypač paaštrėjo pastaraisiais metais, kuomet sparčiai pradėjo augti JAV ir Kinijos prekybos balanso neigiamas saldo. JAV nuolatos kaltina Kiniją, kad ji dirbtinai yra sumažinusi juanio kursą. Kinų nuomonė kitokia ir jie vis primena, kad nuo tada, kai juanis buvo atrištas nuo dolerio, jo vertė pakilo daugiau nei penktadaliu. Šiuo metu už 1 JAV dolerį galima nusipirkti 6,6 juanius. 

„Kinijos problema yra ta, kad didžioji gaminamos produkcijos dalis yra eksportuojam. Šalies viduje nepakanka mokių pirkėjų. Be to, gana daug įmonių priklauso užsieniečiams. Sumažėjus eksportui, o tuo pačiu ir gamybai, išaugtų bedarbystė, sumažėtų biudžeto pajamos ir kiltų socialinės problemos“, – paaiškina VU TVM prof. A. Paškevičius. Šiuo metu bedarbystė Kinijoje šiek tiek viršija 4 procentus.


Kadangi Lietuva yra pasaulio finansų sistemos dalis, valiutų karai paliečia ir mūsų šalies verslininkus. Didžiajai daliai šalies įmonių vis dar aktualūs lito ir dolerio kurso svyravimai. Dėl sumažėjusio dolerio kurso mūsų verslininkai patiria nuostolių, o esant teigiamam rezultatui susilaukia nepasitenkinimo iš savo partnerių, kurie nukenčia dėl valiutų kursų pokyčių.

Todėl pasaulyje vis dažniau taikomos įvairios draudimosi nuo valiutinės rizikos strategijos ir metodai. Pavyzdžiui, Lietuvos eksportuotojas, gaudamas pajamas doleriais, nuolatos patiria nuostolių, todėl norėdamas apsidrausti gali atitinkamai padidinti produkcijos kainą, tačiau rizikuoja, kad jo produkcija bus nekonkurencinga. Esant tokiai situacijai, prof. A. Paškevičius siūlo įvertinti situaciją ir apsidrausti.

„Pavyzdžiui, vienas iš būdų jei įmonė žino, kad po kurio laiko gaus 1 mln. JAV dolerių, tačiau įtaria, kad ši valiuta gali nuvertėti, tai bendrovė gali jau šiandien pasiskolinti tą milijoną dolerių ir šios dienos kursu pasikeisti į litus. Po kurio laiko gavusi dolerius įmonė gražintų kreditą doleriais ir tokiu būdu išvengtų valiutinės rizikos“, – pataria VU TVM prof. A. Paškevičius, tačiau priduria, kad tai nėra universalus receptas, kuris galėtų būti taikomas visose verslo situacijose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji
    Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji

    Putinizmas verpiamas iš trijų skirtingų spalvų gijų: raudonos, baltos ir rudos. Jis šlovina Sovietų Sąjungos pasiekimus („raudona“), ypač triumfą prieš Hitlerį per Antrąjį pasaulinį karą. Jis garbina carų imperij...

    5
  • Kam reikalingas teatras?
    Kam reikalingas teatras?

    Kam reikalingas teatras? Klausimas itin negudrus, banalokas ir gana pretenzingas. Jeigu jis yra, vadinasi, reikalingas. ...

    2
  • Lietuvos rinktinės nerimo ženklai
    Lietuvos rinktinės nerimo ženklai

    Lietuvos futbolo rinktinė nesiliauja stebinusi. Jau atrodė, kad pakiliai sulauksime futbolo šventės Londone, kai lietuviai privertė ir vėl linksniuoti nacionalinės ekipos vardą. ...

    1
  • Pozityvumo nauda
    Pozityvumo nauda

    Skaičiuotojai suskaičiavo, kad 2080-aisiais (skeptikai neslepia, kad tiek laukti tikrai nereikės) žmonių Lietuvoje liks vienas milijonas ir 65 tūkstančiai (plg. M.Mikutavičiaus himno "Trys milijonai" skaičius). ...

    4
  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    2
  • Mojavimas vėzdu po mūšio
    Mojavimas vėzdu po mūšio

    Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti. ...

    4
  • Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai
    Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai

    Kovo 20-sios vidurdienį Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė orbitos pavasario lygiadienio tašką. Tai astronominė pavasario pradžia, daugelyje šalių pažymima kaip Žemės diena. O šios savaitės pabaigoje &ndash...

  • Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?
    Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

    Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji,  o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis &scaro...

    15
  • Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?
    Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?

    Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, gaivindami iniciatyvą apriboti atsiskaitymus grynaisiais, siekia neatsilikti nuo Europoje pastaruoju metu vis labiau įsivyraujančių madų. Nors įvardintos „lubos“ – 5 tūkst. eurų įmonėms ir 3 ...

    2
Daugiau straipsnių