Ant kokio grėblio lipa Kauno valdininkai?

Visuomenei jautrūs klausimai turi būti sprendžiami ypač kruopščiai. Surenkant visus argumentus "už" ir "prieš", juos aptariant viešose diskusijose, atsižvelgiant į menkiausius įtarimus, kad galiausiai priimtas sprendimas nebekeltų jokių abejonių.

Paisyti šias banalias taisykles, regis, turėtų visos blaiviai mąstančios valdžios struktūros – ir dėl jas kuruojančios partijos reitingų, ir nenorint paskęsti bylinėjimęsi. Turėtų, tačiau paiso mažuma. Politikai ir kiti įvairaus rango valdžiažmogiai lipa ant grėblio nepaisydami gumbų nei savo, nei kolegų kaktose.

Ant eilinio grėblio savo kelyje rengiasi lipti ir Kauno troleibusų bei autobusų parko sujungimo entuziastai miesto savivaldybėje. Jie, atrodo, skuba nė nesulaukę miesto tarybos sprendimo sugroti šių jungtuvių proga Mendelsono maršą.

Gali būti, kad šiandien – pats tinkamiausias laikas, Kaunas – pats tinkamiausias miestas griebtis projekto, kurio iki šiol nerizikavo įgyvendinti net Vilnius. Tačiau kam taip skubėti? Jei neseniai abiejų autoūkių sujungimo galimybių studiją atlikę ekspertai daro radikaliai priešingas išvadas nei ankstesnio tyrimo autoriai, gal verta užsakyti trečią tyrimą? Žinoma, paskelbus viešąjį konkursą. Kainuoti kainuos, bet bent jau sujungimo (arba ne) argumentai bus svaresni, nebekaitins nereikalingų aistrų, nekels papildomų klausimų. O jų šiandien – daugiau nei reikia.

Pavyzdžiui, dėl argumento, kurį kaip pagrindinį pateikia šių jungtuvių entuziastai: sujungus bendroves, labiausiai bus retinamos ne juodadarbių, bet administracijos gretos. Tuomet esą valdymas bus pigesnis ir skaidresnis.

Tačiau juk tai – pats primityviausias vadinamosios administravimo sinergijos šalininkų šūkis. Jei sujungtų kelių įmonių darbų apimtys (šiuo atveju – ir vairuotojų skaičius) nesumažės, radikaliai nepasikeis ir kabinetų skaičius administracijos korpuse. Bene didžiausia permaina tokiais atvejais būna ta, kad iš dviejų generalinių direktorių (ir dviejų generalinių direktorių sekretorių-referenčių) belieka vienas (ir viena).

Kitas jungimo šalininkų argumentų – sujungus esą būtų galima "geresnėmis sąlygomis iš tiekėjų pirkti įvairių paslaugų". Nori nenori, bet krebžda mintis: o kodėl to negalima padaryti jau šiandien? Juk abi bendrovės jau sutarė dėl vieningos bilietų, reklamos, kontrolės sistemos. Gal tos mistinės paslaugos yra pernelyg skirtingos, kad būtų galima jau šiandien jas pirkti sykiu? Bet ar kas pasikeis įkūrus kokią "Autotroleibusų ūkio" bendrovę – autobusams ūsai juk neišdygs, troleibusai nepradės reikalauti dyzelino.

Kodėl nesujungus, jau dabar negalima suderinti ir maršrutų, kurių dauguma centrinėje miesto dalyje esą dubliuojama, taip pat neaišku. Kaip, beje, ir priežastis, kodėl tai turėtų būti padaryta.

Galiausiai ar dviejų skirtingus statusus turinčių bendrovių sujungimas atpirks išlaidas, kurių neabejotinai bus persirašius paskolų sutartis su bankais?
Tai – tik kelios abejonės, temdančios galimo sujungimo perspektyvą. Tačiau kiekvienas aiškiai nepaneigtas "prieš" menkina "už" ir didina įtarimus, jog šios skubotos jungtuvės – ne iš meilės miesto biudžetui, bet iš kai kurių "piršlių", nusitaikiusių į bendrovių kraitį, išskaičiavimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?
    Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

    Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. ...

    2
  • Lietuviškos tapatybės paieškos
    Lietuviškos tapatybės paieškos

    Nerti į lietuviškos tapatybės vandenis paskatino dvi aplinkybės, susijusios su Molėtų rajone esančiu Tumenčiznos dvaru arba jo likučiais. ...

  • Įkalinti betono džiunglėse
    Įkalinti betono džiunglėse

    Nepaisant krikšto ir skaitmenizacijos, medis lietuviui – šventas. Nors seniai pamiršome tradiciją Sekminių dieną namus apkaišyti berželiais, vaikų gimimą vis dar įprasminame sodindami ąžuolus, o supratimą apie esteti...

    11
  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    5
  • Vasaros pabaigos etiudas
    Vasaros pabaigos etiudas

    Aukštaitijos kaime vilkai vėl mokė vilkiukus medžioti, rezultatas – devynios papjautos avys. Ūkininkai pyksta, medžiotojai trina rankas, kad štai valdžia vėl leis pleškinti pilkius. "Tą dieną buvau karalius", &ndas...

    1
  • Ne Korėja, o Venesuela
    Ne Korėja, o Venesuela

    Karas Korėjoje atneštų didelių nuostolių, o ir nėra tikslo nuversti Pchenjano režimą. Visa ši isterija naudinga ginklų pramonei, nes skatina ginklavimąsi. Be to, tai padeda slopinti diskusijas apie vidaus (ekonomines, socialines) problem...

    13
  • Liaudiškosios Žolinės tradicijos
    Liaudiškosios Žolinės tradicijos

    Rugpjūčio 15-ąją minima svarbi bažnytinė katalikų šventė, kurios liaudiškosios tradicijos įprasmina ir tam tikrą valstietiškos gyvensenos etapą – vasaros darbymečio pabaigtuves. Tai Žolinė, Švč. Mergelės Marijo...

  • Pinigo širdies plakimas
    Pinigo širdies plakimas

    Rugpjūčio 12-ąją investuotojui, milijonieriui ir filantropui George‘ui Sorosui (1930) sukako 87 metai. Šia proga siūlome paskaityti apie globalią laisvosios rinkos ekonomiką, kurią marksizmo pritvinkę akademiniai pikčiurnos vadina kapita...

    12
  • Naujų mokesčių niežulys
    Naujų mokesčių niežulys

    Kiekvienai valdžiai vis panyžta kėsintis įvesti nekilnojamojo turto arba bent jau automobilių mokestį. Tai jau matėme ne kartą. ...

    5
  • Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?
    Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?

    Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. ...

    9
Daugiau straipsnių