Aludariai bylinėsis su kapuose prigulusiais sugėrovais?

Pastarosiomis dienomis visa žiniasklaida mirga žinutėmis apie tai, kad mažieji Lietuvos aludariai rengiasi bylinėtis su valstybe ir reikalauti atlyginti gamintojų patiriamus nuostolius, patirtus dėl sausio 1 dieną įsigaliojusių Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, uždraudusių pardavinėti stipresnį nei 7,5 proc. alų ir alų, sidrą bei alkoholinius kokteilius didesnėje nei 1 litro taroje.

Manau, kad šiandien ypač kruopščiai tiesos beieškantiems smulkiesiems aludariams reikėtų priminti, kad kurį laiką valstybė jų ne tik nediskriminavo, bet ir buvo suteikusi akcizo lengvatas. Matyt būtent tuomet ir panižo delnai verslininkams tokiu verslu užsiimti ir susižerti pinigėlius iš Lietuvoje vis didėjančių alkoholikų gretų. Besimėgaudami mokesčių lengvatomis aludariai skųstis nematė reikalo ir nematė reikalo kalbėti apie diskriminaciją. Dėl ne vienodo apmokestinimo skųsti ES taip pat nepuolė. Noras atsirado tik dabar.

O dabar pažiūrėkim rinkodaros prasme, kodėl taip entuziastingai buvo imtasi gaminti alų „bambaliuose“ ir gaminti jį maksimaliai stiprų. Yra keli labai aiškūs dalykai. Pirmiausia dėl ydingo mūsų šalyje esančio alkoholinių gėrimų apmokestinimo stiprus alus kainuoja ne brangiau, kaip tai yra daugelyje kitų Europos šalių, o pigiau, kas jau savaime padaro jį patrauklų ne stipraus alaus ištroškusiems „alaus gurmanams“, o alkoholikams ir „bomžams“, kuriems aktualu įsigyti kuo didesnį paties alkoholio kiekį už įmanomai mažesnę kainą ir kuo greičiau bei pigiau prisigerti. Mokslinėse studijose labai aiškiai teigiama, kad egzistuoja tiesinė priklausomybė tarp suvartoto alkoholio kiekio ir jo sukeliamų problemų. Vadinasi kuo didesnis paties alkoholio kiekis, tuo baisesnes pasekmes patiria jį vartojantis žmogus.

Jei alus, kaip ir stiprieji gėrimai, būtų apmokestinamas ne tik už dekalitrus, o ir už laipsnius, tai stirus alus kainuotų brangiai ir tai savaime labai mažintų jo vartojimą. Alkoholio pakuotė taip pat labai svarbi dėl to, kad kuo didesnė yra alkoholio pakuotė, tuo mažesni alkoholinio gėrimo gamybos kaštai, nes bent teoriškai alaus tarai sumažėjus nuo 2 ar net nuo 2,5 litro iki 1 litro, taros kaštai išauga beveik dvigubai, o tai žinoma taip pat prisideda prie didesnės kainos ir mažėjančio tokių gėrimų prieinamumo. Taigi viskas alkoholio kontrolės prasme yra teisinga. Tokių siekių valstybė niekada neslėpė ir gaila, kad tik dabar ėmėsi juos įgyvendinti.

Jei jau mažieji aludariai galėtų bylinėtis ir laimėti tokią bylą, tai reikštų, kad jokia valstybė negali priimti jokio sprendimo ir jokio ribojimo, kuris mažintų bet kokio verslo (ar tai būtų tabako ar alkoholio verslas) pajamas, nes tuomet kiekvienas verslas galėtų bylinėtis dėl nuostolių atlyginimo. Tačiau matyt tokia tarptautinė praktika ne tik neegzistuoja, bet dar daugiau, kuo toliau, tuo intensyviau svarstomi nauji dokumentai, turėsiantys riboti tabako ir alkoholio verslus ir jų gaminamų produktų vartojimą, o tai reiškia ir mažinsiantys šiuos produktus gaminančių įmonių pelnus. Dar daugiau – kiekvienas į šį verslą ateinantis verslininkas nėra analfabetas ir moka skaityti. O paskaityti reikėtų labai nedaug. Užtektų paskaityti Alkoholio kontrolės ar Tabako kontrolės įstatymuose įvardintus valstybės tabako ar alkoholio kontrolės principus bei siekius. Visur juodu ant balto yra rašoma, kad valstybė siekia mažinti šių produktų vartojimą bei su tuo susijusią žalą gyventojų sveikatai bei šalies ekonomikai. Tai apie kokius teisėtus lūkesčius į šį verslą ateinantys verslininkai gali kalbėti ir į kokių nuostolių atlyginimus galima apeliuoti. Jei pradedant verslą aišku, kad valstybės stengsis mažinti šio verslo plėtros galimybes, tai kiekvienas bandymas šį verslą pradėti ar plėtoti gali būti vertinamas tik kaip asmeninė rizika, už kurią atsakomybę prisiima pats verslininkas.

Juolab, kad ir Konstitucinis teismas dar 1997 metais verslui aiškiai davė suprasti, kad valstybė neprivalo beatodairiškai skatinti kiekvieno verslo neatsižvelgdama į visuomenė sveikatos poreikius. Taigi tiek mažieji, tiek didieji, tiek vidutiniai aludariai žinojo, kokį verslą pradeda ir koks yra valstybės požiūris į alkoholio vartojimą.

Kalbant apie bylinėjimąsi manau, kad tokia aludarių elgsena labai aiškiai demonstruoja, koks išsigimęs yra šis verslas Lietuvoje ir kaip suvokiama atsakomybė. Manau, kad valstybė galėtų be didesnių problemų rasti kelis šimtus šeimos vyrus praradusių kaimo šeimų, kurių vyrai mirė nuo besaikio mėgavimosi „bambaliniu gurmanišku alumi“ sukeltos alkoholio priklausomybės ir kepenų cirozės ir apmokėti toms šeimoms teisines išlaidas bei paraginti šeimas kreiptis į teismus. Tokiu atveju būtent aludariai, sudarę sąlygas pigiai gerti stiprų alkoholį ir prisidėjo prie jų šeimos narių mirties, atlygintų šeimoms nuostolius, kuriuos jos patyrė dėl fizinio, psichologinio smurto šeimoje, artimo žmogaus netekties. Gal tada aludariai suprastų, kas iš tiesų ir iš ko turi reikalauti kompensacijų ir mokėti pinigus už patirtas žalas. Dabartinę aludarių komunikaciją galima vertinti tik kaip cinišką šantažą, kuomet neatsižvelgiant į jokius jų verslo daromus padarinius visuomenei siekiama tik pelno.

Manau, kad mažieji aludariai teisūs tik dėl vieno – nereikėjo įvedant šiuos reguliavimus išskirti tik alų, sidrą ir kokteilius. Nes kartu su apribojimais silpniesiems gėrimams buvo siūlomi apribojimai ir stipriesiems gėrimams, kuriems, skirtingai nuo alaus ir sidro, buvo siūloma riboti pilstymą į ypač mažą tarą (pvz., 100 ml degtinės plastikiniuose indeliuose), kuri taip pat yra patogi pirmiausia norintiems pigiai ir greitai prisigerti ar pasilengvinti pagirias. Tačiau tie siūlymai net nebuvo svarstyti, ir tai jau politikų apsisprendimo reikalas. Sutikti, matyt, galima ir su tuo, kad reikėtų tvarkytis ir su spirituotais vynais, kurie vėlgi yra savotiškas prasigėrusių šalies gyventojų pribaigimo įrankis. Matyt, sprendimu čia taip pat galėtų būti mokestis už laipsnius, kuris lemtų, kad stipresnis gėrimas ir kainuotų brangiau.

Bet kokiu atveju mažieji aludariai dar prieš kelis mėnesius savo atstovės lūpomis labai aiškiai deklaravo, kad nepaisant artėjančio draudimo įsigaliojimo, kuriam tikrai turėjo laiko pasiruošti, net nesiruošė to daryti. Tai, matyt, yra tikrai socialiai atsakingo verslo elgesio pavyzdys, kurį reikia „skatinti ir puoselėti“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vidma

vidma  portretas
na jau ne . Apsikot Lietuva .\isvaret jaunima i uzseni ,kankinat pensininkus .sale manes statysit VAE .Istojom i evrosojuza kuris sako kaip mums kvepot . Bl palikit alu ramybej ,be jo kaip be degones negali baiviai priimt Laisvos lietuvos realiju .

Liuksovai

Liuksovai portretas
Dėl manęs to miltelinio myžalo gali išvis negamint. Mano organizmas pats reikiamu laiku, reikiamą kiekį alkoholio pasigamina pats, ir jau gana senai-senai.

manau

manau portretas
kad problema ne BUTELIŲ DIDUME o mūsų išsilavinime jei jau nepilnamečiai net KŪDIKIAI GIRDOMI alkoholiniais gerimai KAZKAS turetų imtis galingesnio šviečiamojo darbo tiesiog KASDIENIO KALIMO apie alkoholio zalą didele dalim prie to privaletų prisideti valdzios institucijos gal net ir Baznyčia prisimintų M.Valančių
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?
    Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

    Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. ...

    1
  • Įkalinti betono džiunglėse
    Įkalinti betono džiunglėse

    Nepaisant krikšto ir skaitmenizacijos, medis lietuviui – šventas. Nors seniai pamiršome tradiciją Sekminių dieną namus apkaišyti berželiais, vaikų gimimą vis dar įprasminame sodindami ąžuolus, o supratimą apie esteti...

    6
  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    5
  • Vasaros pabaigos etiudas
    Vasaros pabaigos etiudas

    Aukštaitijos kaime vilkai vėl mokė vilkiukus medžioti, rezultatas – devynios papjautos avys. Ūkininkai pyksta, medžiotojai trina rankas, kad štai valdžia vėl leis pleškinti pilkius. "Tą dieną buvau karalius", &ndas...

    1
  • Ne Korėja, o Venesuela
    Ne Korėja, o Venesuela

    Karas Korėjoje atneštų didelių nuostolių, o ir nėra tikslo nuversti Pchenjano režimą. Visa ši isterija naudinga ginklų pramonei, nes skatina ginklavimąsi. Be to, tai padeda slopinti diskusijas apie vidaus (ekonomines, socialines) problem...

    13
  • Liaudiškosios Žolinės tradicijos
    Liaudiškosios Žolinės tradicijos

    Rugpjūčio 15-ąją minima svarbi bažnytinė katalikų šventė, kurios liaudiškosios tradicijos įprasmina ir tam tikrą valstietiškos gyvensenos etapą – vasaros darbymečio pabaigtuves. Tai Žolinė, Švč. Mergelės Marijo...

  • Pinigo širdies plakimas
    Pinigo širdies plakimas

    Rugpjūčio 12-ąją investuotojui, milijonieriui ir filantropui George‘ui Sorosui (1930) sukako 87 metai. Šia proga siūlome paskaityti apie globalią laisvosios rinkos ekonomiką, kurią marksizmo pritvinkę akademiniai pikčiurnos vadina kapita...

    12
  • Naujų mokesčių niežulys
    Naujų mokesčių niežulys

    Kiekvienai valdžiai vis panyžta kėsintis įvesti nekilnojamojo turto arba bent jau automobilių mokestį. Tai jau matėme ne kartą. ...

    5
  • Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?
    Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?

    Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. ...

    9
  • Ryškėja demografinės problemos
    Ryškėja demografinės problemos

    Paspartėjus ekonomikos augimui, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį nukrito iki 7 proc. Panašu, kad kaistant darbo rinkai, kylančių atlyginimų ir kainų spiralė suksis ir toliau. ...

Daugiau straipsnių