Alkoholio pramonė perka tyrimus?

Kol nevyksta Seimo sesija, alkoholio gamintojai nesėdi sudėję rankų ir rengiasi tam, kad anksčiau ar vėliau galėtų ir vėl siūlyti mažinti akcizus alkoholiniams gėrimams, viską motyvuojant tuo, kad Lietuvoje klesti prekyba nelegaliai pagamintais ar įvežtais alkoholiniais gėrimais, o Lietuvoje gaminami ir parduodami alkoholiniai gėrimai parduodami per brangiai.

Net neabejotina, kad alkoholio gamintojų „galvos“ paragavę kraujo ir pajautę, kad už pinigus ir vėl galima pasiekti sau naudingų tikslų, kaip tai atsitiko gerai suplanavus ir nusipirkus alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimą, susigalvojo naują veiklos strategiją, siekiant alkoholio akcizų mažinimo. Pirmoji tos strategijos dalis, tai užsakyti straipsniai spaudoje, kuriuose rimtais veidais aiškinama, kaip Lietuvoje traukiasi legalių gėrimų rinka, tuo tarpu alkoholio vartojimas nemažėja ir auga nelegali rinka[. Tokios žinios platinamos neatsižvelgiant į tai, kad sveikatos rodiklių analizė rodo visiškai priešingas tendencijas, tačiau mokslinės informacijos, skirtingai nei alkoholio gamintojų apmokėtų žinučių, didieji informacijos portalai neskuba spausdinti. Tačiau alkoholio gamintojai yra pakankamai protingi ir suvokia, kad jų pačių lūpomis teigiami dalykai yra vertinamai kaip šališki, nes alkoholio gamintojai yra suinteresuoti savo pardavimų didinimu ir vienas iš būdų to pasiekti, yra pasiekti akcizų sumažinimo ir alkoholio kainos mažėjimo.

Maža to, AGPĮA visais įmanomais būdais komunikuoja melagingą žinią, esą ši pramonė yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų, sumokanti apie 1 milijardą litų mokesčių per metus, tuo tarpu kai didžiąją šių mokesčių dalį sudaro akcizas ir PVM, kuriuos sumoka pirkėjas, o ne pramonė. Tuo tarpu tikrieji pramonės mokesčiai (pelno mokestis, su darbo santykiais susiję mokesčiai) niekur neskelbiami, nes tikriausiai prajuokintų daugelį, o jų indėlis į Lietuvos darbo rinką yra labiau nei apverktinas ir tą menkareikšmiškumą yra patvirtinusios valstybės institucijos. Nedaug gelbėja  ir alkoholio bei tabako pramonės finansuojamas ir išlaikomas Laisvosios rinkos institutas, nes jo pajamų struktūra nūnai žinoma ne tik Seimo nariams, bet ir besidominčiai visuomenei[vi]. Todėl kita alkoholio pramonės gamintojų strategijos dalis neabejotinai yra apklausos, kurias kaip ir viską galima nusipirkti. Ir visiškai ne ta prasme, kad apklausos atlikimą galima užsisakyti, tačiau ta prasme, kad kartu galima nusipirkti ir rezultatus.

Vienas pirmųjų tokių pavyzdžių buvo alkoholio gamintojų nupirktas visuomenės nuomonės tyrimas dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo. Tuomet, dviem atliktiems tyrimams parodžius alkoholio pramonei nepalankius rezultatus, alkoholio gamintojai susirado tyrimų agentūrą „Baltijos tyrimai“, kuri prieš pat Seimo balsavimą pateikė tokius duomenis, kuriuos norėjo matyti alkoholio gamintojai, o tyrimą pakomentavo ne tyrėjai ar sociologai, o „Baltijos tyrimų“ rinkodaros direktorius. Šį kartą vėl imamasi pasiteisinusio scenarijaus. O pats idealiausias viešo manipuliavimo variantas, kuomet galima mojuoti „ekspertų“ nuomone. AGPĮA (Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos) užsakymu dabar jau „Spinter tyrimai“ ėmėsi tirti specialistų nuomonę apie alkoholinių gėrimų rinką. Sunku pasakyti ką tyrėjai laiko specialistais ir kaip juos atsirinko, bet matyt neįvertino, kad realiai alkoholio kontrolėje (ne prekyboje ar gamyboje) dirbančių žmonių yra labai nedaug ir jie puikiai vienas kitą pažįsta. Todėl ir informacija buvo gretai pasidalinta ir paaiškėjo, kad tyrėjai dar neatlikę tyrimo jau meluoja ir manipuliuoja. Vienam iš specialistų paskambinęs tyrėjas bandė įtikinti dalyvauti tyrime, nes jame jau dalyvavo kiti specialistai iš valstybės institucijų (pvz. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento). Ši taktika nelabai suveikė, o pasitikslinus ar minėto departamento žmonės iš tiesų atsakinėjo į „Spinter tyrimų“ tyrėjų klausimus, paaiškėjo, kad nieko panašaus išskyrus nepavykusį bandymą susitarti dėl interviu taip ir nebuvo. Taigi alkoholio kontrolės ekspertams pakankamai suvokiant kokio pobūdžio tai tyrimas, tyrėjams teko imtis net apgaudinėjimo ir manipuliavimo, kad prikalbinti dalyvauti tyrime.

Be abejo ekspertais šiame tyrime taps ir parduotuvių vadovai, alkoholio gamybos įmonių vadovai ir kt., kurių nuomonė ir šališkumas žinomi iš anksto.

Jau net neverta kalbėti apie tai, kad pats klausimynas sudarytas itin tendencingai, visame klausimyne įkyriai peršant mintį apie alkoholinių gėrimų nelegalios rinkos ryšį su alkoholinių gėrimų kainomis. O pats nelegalios rinkos didžio vertinimas atliekamas klausiant apie tai, kiek ekspertų manymu ši rinka augo ar mažėjo. Tai yra panašaus lygio klausimas, kaip kabinete sėdinčius gamtosaugininkus klausti kiek jų manymu pavasarį padidėjo Lietuvos ežerų vandens lygis, net nepabandžius to lygio išmatuoti. Iš tiesų yra ne vienas būdas išsiaiškinti apytikrį nelegalios alkoholio rinkos dydį, tačiau nė vienas iš šių metodų minėtame tyrime nenaudojamas.

Kadangi tyrimo turinys yra parengtas alkoholio pramonės, alkoholio pramonė apmokėjo tyrimą ir turi labai aiškų interesą gauti sau palankius rezultatus, galimos dvi šio tyrimo baigties versijos. Jei vis tik jis daromas sąžiningai ir ekspertai (dar kartą pasikartojant, kad ne alkoholio gamintojai ir pardavėjai) bus iš tiesų paklausti, ir rezultatai bus nepalankūs alkoholio pramonei, tai tyrimo rezultatai neišvys dienos šviesos. O jei viskas vyksta pagal alkoholio gamintojų scenarijų, tai jau šiandien galima pasakyti bent dvi pagrindines išvadas už kurias buvo sumokėta: ekspertų manymu nelegali alkoholio rinka auga, o pagrindinė to augimo priežastis yra per didelė alkoholio kaina. Ir po tokių išvadų niekam nebebus įdomūs sveikatos rodikliai ir tai, kad santykinė alkoholinių gėrimų kainą daugelį metų, ne tik neaugo, bet ir labai drastiškai mažėjo.

Belieka tik apgailestauti, kad  tokios bendrovės, kaip „Spinter tyrimai“ ar „Baltijos tyrimai“ vaikydamosi lengvų alkoholio gamintojų pinigų veliasi į panašaus pobūdžio aferas, sukeldamos realiais abejones dėl kitų jų atliktų tyrimų rezultatų.

Taigi, galima prognozuoti, kad šio tyrimo rezultatai labai greitai bus išspausdinti apmokėtuose didžiųjų informacinių portalų straipsniuose, kurie nesibodi nemažus pinigus susižerti iš alkoholinių gėrimų reklamos. Sekantis žingsnis bus kurio nors Seimo nario ar Seimo narių grupės registruotos Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis bus siekiama sumažinti akcizą alkoholiniams gėrimams.

Ir vėl viskas bus puiku: biudžetas praras pinigus, mirs keliais tūkstančiais daugiau žmonių, o tokie veikėjai kaip Mockus ir kiti galės nusipirkti naują Maybach.

(Tai yra autoriaus nuomonė, nebūtinai sutampanti su redakcijos nuomone)



NAUJAUSI KOMENTARAI

San

San portretas
Pagal juos išeina, kad pas mus vieni pilstuko vartotojai. Nemanau, kad tie, kurie mėgsta pabaliavoti, pirks prastos kokybės alkoholį. Kas trūčijosi surogatais, tie gers bet ką.

ha

ha portretas
O KAS GALI GARANTUOTI KAD PARDUOTUVĖJ AŠ PERKU TIKRĄ ALKOHOLĮ TY ŠVARŲ NUO KURIO GALVA NESKAUDA, O NE SROGATĄ.? jUK PARDUOTUVĖ IRGI IMA IŠ TŲ KURIE GAMINA DEGTINĘ IŠ LANGŲ VALYMUI SKIRTO SKYSČIO? aR NET DAR IŠ KITKO PAGAMINTA ALKOHOLĮ NETIK BALTĄ BET IR SPALVOTĄ?

zemaitis

zemaitis portretas
alkoholis per brangus? Jus atmerkite akis ir paziurekit kur nusirito nusigerusi Lietuva, tuoj bus dykyne, nes vyrai galvu nebepakelia.Anglijoje, norint nusipirkti pigaus alaus-reikia gerai pavazineti, o 5 laipsniu yra jau brangus-skardine-16 litu, tai va, o pijoku ten nematyti.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    2
  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    1
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
  • Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų
    Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų

    Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. ...

  • Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių
    Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių

    Pagal naujausius Bloomberg duomenis, 2018 metus Lietuva užbaigė pasiekusi didžiausią Ekonomikos pasitikėjimo indekso reikšmę iš visų trijų Baltijos šalių – 114,3. ...

    4
  • Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?
    Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?

    Žurnalistu save įvardinančio A.Tapino premjerui duotas terminas baigiasi. Jėzau, Jėzau, liko keturios dienos, ir S.Skvernelis turės atsiprašinėti "Laisvės TV" (per kokį kanalą ją rodo?) moderatoriaus, įsižeidusio dėl to, kad jį ...

    48
  • Svarbi pagarba
    Svarbi pagarba

    Ar ne per daug pas mus švenčių ir memorialinių dienų, kurias minime? Kai kas sako, kad per daug. Na, kam per daug, gali sau neminėti. Nėra jokios prievolės minėti, privalomi minėjimai buvo tik sovietmečiu. Tačiau, ignoruodami šias dien...

    7
  • Padorumo testas
    Padorumo testas

    Ši diena prasidėjo šviesa languose. Aštuntą ryto juos dešimčiai minučių atmerkė vienybės ir atminimo žvakutės. Pilietinė iniciatyva "Atmintis gyva, nes liudija" gimė 2008-aisiais, įkvėpta moksleivių. ...

    2
  • Krizė ateis, o kaip <span style=color:red;>(ar)</span> mes jai ruošiamės?
    Krizė ateis, o kaip (ar) mes jai ruošiamės?

    Pastaruoju metu viešoje erdvėje netyla ne tik ekonomistų, bet ir politikų diskusijos apie (ne )artėjančią krizę, recesiją, pasaulinį finansinį nuosmukį ar net naująją didžiąją depresiją. ...

    12
Daugiau straipsnių