2012 m Kauno biudžetas – miesto savasties naikinimo programa

Valdančioji koalicija „Už Kauną“ siūlo kauniečiams ilgalaikę bado dietą, po kurios Lietuvos sporto sostinė ir festivaliais garsėjantis miestas gali tapti gūdžia provincija. Toks įspūdis susidaro žvelgiant į 2012 metų miesto biudžeto projektą.

Kultūrai – atminimo lentos

Hanzos dienos, Pažaislio muzikos festivalis, „Kaunas Jazz“, „Operetė Kauno pilyje“, Tarptautinis šokio festivalis „Aura“, kiti miestą reprezentuojantys renginiai yra tai, kuo didžiuojasi kiekvienas kaunietis. Argi investicijos į šiuos renginius nepasiteisino? Prisiminkime, kiek praėjusiais metais Kauną aplankė turistų, koks tapo gyvas Senamiestis, kaip šie renginiai sustiprino miesto įvaizdį ir žinomumą. Kauno vardas skambėjo visoje Europoje!

Tačiau atrodo, kad koalicijai „Už Kauną“ kultūra – ne prioritetas. Jei 2011 metais pagrindinių, miestą reprezentuojančių kultūros renginių organizavimui ir daliniam finansavimui buvo skirta 970 tūkst. litų, tai šių metų biudžete numatyta vos 400 tūkstančių.

Užuot stiprinę Kauno savasties ženklus, miesto vadovai imasi abejotinų sprendimų dirbtinai sujungti į vieną darinį tokias įstaigas kaip „Ąžuolyno“ pučiamųjų orkestras, Kauno bigbendas ir tautinės muzikos ansamblis „Ainiai“.

Tuo pat metu nereikalaujama, kad biudžetinės kultūros įstaigos dirbtų produktyviai - jas ketinama finansuoti beveik taip, kaip pernai, neatsižvelgiant į jų veiklos rezultatus.

Rimtų abejonių kyla ir dėl siūlymų vis sočiau finansuoti politinės konjunktūros sumetimais įsteigtą Kauno kino studiją bei atminimo lentų gamybą. Atminimo lentų taip pat reikia. Tačiau ar neteks jas  kabinti ant sužlugdytų miesto simbolių?

Susidaro įspūdis, kad miesto valdžia nesuvokia prioritetų arba nenori jų suvokti. Pernai Kaunas realiai pajuto turizmo naudą: išaugo turistų srautai, atsigavo viešbučiai, kavinės, prekybininkai. Nepaisant to, Turizmo informacijos centrui finansavimas rėžiamas  beveik dvigubai.

Smūgis sporto sostinei

Neseniai atliktos apklausos patvirtino, kad Kaunas – tai Lietuvos sporto sostinė. Ar pajėgsime pateisinti šį vardą? Jau išgirdome pranešimus apie mažinamą biudžetą įvairioms miesto komandoms. Tačiau tai ne vienintelis akibrokštas.

Valdančioji koalicija nesugeba rasti sprendimo dėl S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro ateities.  Lėšas, skirtas Sporto centrui išlaikyti ir komandoms finansuoti, mėginama suplakti viename katile. Jei nepakanka pinigų reprezentaciniam „Žalgirio“ krepšinio klubui, kitoms komandoms, iš ko gyvens S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras?

Galėjęs tapti vieninteliu šalyje nacionaliniu stadionu, kuriame vyktų svarbiausios šalies futbolo varžybos, S.Dariaus ir S.Girėno stadionas greičiausiai negaus teisės 2013 m. rengti Europos jaunimo futbolo čempionato finalo.

Miesto valdžia nesurado palyginti kuklios sumos stadiono techniniam projektui parengti. O tai juk svarbiausia sąlyga gauti lėšų stadiono rekonstrukcijos darbams iš Valstybės investicijų programos.

Apleistas S.Dariaus ir S.Girėno stadionas kelia pavojų ne tik sportininkams, bet ir gyventojams. Prieš 34 metus pastatyti stadiono apšvietimo stulpai – supuvę. Laukiama jų griūties – tai patvirtino ekspertai.

Ar mažės sąskaitos už šildymą?

Mokesčiai už šildymą varo į neviltį daugumą kauniečių. Mes, liberalai, visada siūlėme sąskaitas už šildymą mažinti dviem būdais – sudarius sąlygas šilumos gamintojų konkurencijai ir mažinant šilumos suvartojimą.

2011 m. rugpjūtį Kauną aplankė aplinkos ministerijos viceministras, ekspertai, mokslininkai, bankų atstovai, kurie domėjosi miesto planais įgyvendinti pilotinį daugiabučių namų renovavimo kvartalais projektą.

Buvo aiškiai įvardinta, kad Kaune realiausia pradėti būstų atnaujinimo kvartalais projektą. Tačiau net nedidelės sumos, atrinkto kvartalo detaliajam planui parengti, biudžeto projekte nebeliko.

 

Dar praėjusių metų rudenį Andrius Kupčinskas viešai pareiškė, kad  jam tapus meru Kaune šildymo kainas bus galima žymiai sumažinti. Ar pajutote tai, gavę sąskaitas? Kas daroma, kad mieste atsirastų šilumos gamintojų konkurencija, būtų renovuojami namai?

Kur dingsta kauniečių pinigai?

Neseniai iš miesto mero lūpų nuskambėjo dar viena įdomi žinia: A.Kupčinskas stengsis, kad viešosios tvarkos tarnyba nubaustų kuo daugiau nedrausmingų kauniečių ir jų baudos papildytų miesto biudžetą. Pakels šunelis koją prie stulpo – mokėk baudą! Štai kokia miesto finansų strategija. Tačiau ar Kaunas taip nuskurdo, kad biudžeto skyles reikia kamšyti baudomis?

Kauno miesto savivaldybės tarybos LR Liberalų sąjūdžio frakcija ragina miesto vadovus ryžtingai veikti šiomis kryptimis:

– Įvesti tvarką savivaldybės valdomose įmonėse, kontroliuoti jų pelnus;

Ar kauniečiai mažai sumoka mokesčių „Kauno energijai“, „Kauno švarai“, Kauno vandenims“, „Automobilių stovėjimo aikštelėms“? Beveik visos savivaldybės įmonės dirba pelningai, tačiau tarifai vis didinami.

Už miesto pinigus remontuojami privatūs būstai, automobiliai, o įmonių pelno panaudojimas paprastiems miestiečiams lieka mįsle. Savivaldybės įmonės paverstos politikų ir jų šeimų šėryklomis. Reikia vieną kartą baigti šią ydingą praktiką!

– Racionaliai ir skaidriai vykdyti privatizavimo programą;

Savivaldybės privatizavimo programoje numatyta surinkti 2.9 mln. litų iš sandėliukų ir pusrūsių privatizavimo.

Deja, dirbtinai kuriamos kliūtys užbaigti „Būsto valdos“ privatizavimą, dėl ko į savivaldybės biudžetą negali patekti 2,1mln. litų, taip reikalingų kultūrai ir sportui.

Savivaldybei nebūtina įsitvėrus laikyti savo rankose tiek daug įvairių įmonių. Kai kurias reikia privatizuoti – dėl to tik sumažės pagundų jose siautėti politikams. Jei svarbu išlaikyti savivaldybės kontrolę, galima parduoti tik dalį akcijų. Sutikite, privataus sektoriaus atstovas visada bus rūpestingesnis šeimininkas.

Deja, Kaune privatizavimas dažnai piešiamas kaip didžiausias baubas. Akivaizdu, kad privatizavimui priešinasi tie politikai, kurie patys nori karaliauti savivaldybės įmonėse.

– Protingai pertvarkyti švietimo įstaigų tinklą.

Per 10 metų Kaune sumažėjo 17 tūkst. mokinių. Kai kurios mokyklos pustuštės, tačiau išlaidos šildymui ir kitoms ūkio reikmėms didėja. Mokyklų tinklo pertvarka – skausmingas, bet neišvengiamas procesas, tačiau Kaune jis vyksta labai vangiai.

Tenka pripažinti, kad kai kurios mokyklos tuštėja ne vien dėl demografinių priežasčių, bet ir dėl prastos vadybos.

Būtina protingai elgtis ir su visu miesto turtu, išmintingai ir skaidriai tvarkyti finansus. Jei šito nesugebėsime padaryti, Kauno laukia liūdna ateitis.


Šiame straipsnyje: kaunasbiudžetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

malvina

malvina portretas
Daug teisybės išsakyta, ypač apie savivaldybės įmones. Gal iš tikrųju reikia jas privatizuoti, nes iš jų nauda tik politikams.

2

2 portretas
Dėl stadiono apšvietimo bokštų galit neverkt. Jie dar visai neblogi.

Filmas

Filmas portretas
A.Kupčinskas stengsis, kad viešosios tvarkos tarnyba nubaustų kuo daugiau nedrausmingų kauniečių ir jų baudos papildytų miesto biudžetą. Pakels šunelis koją prie stulpo – mokėk baudą! Buškevičius visą reikalą nufilmuos ir prikals atminimo lentą.
VISI KOMENTARAI 20
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Greta ir katinai
    Greta ir katinai

    Tokio "įdomaus" Seimo dar neturėjome. Džiaugtis nėra ko, skandalas veja skandalą, feisbuko vartotojai nustojo kelti savo katinus į internetą, nes vis yra apie ką diskutuoti ir be katinų. ...

    10
  • Kiek Lietuvai reikia universitetų?
    Kiek Lietuvai reikia universitetų?

    Universitetai ir visas aukštasis mokslas neginčytinai yra savos tautos simboliniai kultūros centrai, nors kai kada jie ima susitraukti iki rinką ir valdžią aptarnaujančių baltakalnierių darbininkų treniruočių stovyklų. ...

    5
  • D. Trumpas bus „Twitter“ valdovu
    D. Trumpas bus „Twitter“ valdovu

    JAV prasidėjo unikalus eksperimentas – Donaldo Trumpo prezidentavimas. Niekas nežino, kuo jis baigsis. ...

    4
  • Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų
    Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų

    Praėjusių metų politinės audros ir netikėtumai nesutrikdė daugelio pasaulio valstybių ekonomikų augimo. ...

    1
  • Trukt už vadžių – vėl iš pradžių
    Trukt už vadžių – vėl iš pradžių

    Smagu stebėti, kaip iš užmaršties išnyra seniai matyti veidai. ...

    1
  • Kiek pelno mokesčio sumokės bankai?
    Kiek pelno mokesčio sumokės bankai?

    Rašant straipsnį, jo antraštėje norėjosi paminėti "Lietuvos". Tačiau iš "Snoro" ar Ūkio bankų likus tik bankroto administratorių lesyklomis, šis žodis būtų iš esmės klaidingas. O klausimo (peln...

    5
  • Šventasis naivumas
    Šventasis naivumas

    O sancta simplicitas! (O, šventasis naivume! lot.). Taip sušuko šviesaus atminimo čekų nacionalinis didvyris, teologas ir kultūros veikėjas Janas Husas (1369–1415), pamatęs senutę, metančią malkų į laužą, ant kurio jis bu...

    5
  • Slogus B. Obamos palikimas
    Slogus B. Obamos palikimas

    Barackas Obama siekė iš naujo nustatyti Amerikos vietą pasaulyje, bet iš tikrųjų ją tik išklibino. Jo pakili retorika, demonstruota 2009 metais sakant kalbą Kaire arba 2014-aisiais – Estijoje, negalėjo atsverti atšiauri...

    3
  • Viena bėda – ne bėda
    Viena bėda – ne bėda

    Nelikus nė savaitei iki Donaldo Trumpo prisaikdinimo sausio 20 d., jau seniai viręs ažiotažas dėl būsimojo Amerikos prezidento sąsajų su neva jam rinkimus laimėti padėjusia Maskva pasiekė naują viršūnę, „pasklidus priekaištams...

    2
  • Pykčio ironija
    Pykčio ironija

    Atrodo, su Leonidu Donskiu mirė ir mintis, kad geriau gyventi „be pykčio“. Socialiniuose tinkluose kasdien kyla pasipiktinimo bangos. ...

    3
Daugiau straipsnių