2012 m Kauno biudžetas – miesto savasties naikinimo programa

Valdančioji koalicija „Už Kauną“ siūlo kauniečiams ilgalaikę bado dietą, po kurios Lietuvos sporto sostinė ir festivaliais garsėjantis miestas gali tapti gūdžia provincija. Toks įspūdis susidaro žvelgiant į 2012 metų miesto biudžeto projektą.

Kultūrai – atminimo lentos

Hanzos dienos, Pažaislio muzikos festivalis, „Kaunas Jazz“, „Operetė Kauno pilyje“, Tarptautinis šokio festivalis „Aura“, kiti miestą reprezentuojantys renginiai yra tai, kuo didžiuojasi kiekvienas kaunietis. Argi investicijos į šiuos renginius nepasiteisino? Prisiminkime, kiek praėjusiais metais Kauną aplankė turistų, koks tapo gyvas Senamiestis, kaip šie renginiai sustiprino miesto įvaizdį ir žinomumą. Kauno vardas skambėjo visoje Europoje!

Tačiau atrodo, kad koalicijai „Už Kauną“ kultūra – ne prioritetas. Jei 2011 metais pagrindinių, miestą reprezentuojančių kultūros renginių organizavimui ir daliniam finansavimui buvo skirta 970 tūkst. litų, tai šių metų biudžete numatyta vos 400 tūkstančių.

Užuot stiprinę Kauno savasties ženklus, miesto vadovai imasi abejotinų sprendimų dirbtinai sujungti į vieną darinį tokias įstaigas kaip „Ąžuolyno“ pučiamųjų orkestras, Kauno bigbendas ir tautinės muzikos ansamblis „Ainiai“.

Tuo pat metu nereikalaujama, kad biudžetinės kultūros įstaigos dirbtų produktyviai - jas ketinama finansuoti beveik taip, kaip pernai, neatsižvelgiant į jų veiklos rezultatus.

Rimtų abejonių kyla ir dėl siūlymų vis sočiau finansuoti politinės konjunktūros sumetimais įsteigtą Kauno kino studiją bei atminimo lentų gamybą. Atminimo lentų taip pat reikia. Tačiau ar neteks jas  kabinti ant sužlugdytų miesto simbolių?

Susidaro įspūdis, kad miesto valdžia nesuvokia prioritetų arba nenori jų suvokti. Pernai Kaunas realiai pajuto turizmo naudą: išaugo turistų srautai, atsigavo viešbučiai, kavinės, prekybininkai. Nepaisant to, Turizmo informacijos centrui finansavimas rėžiamas  beveik dvigubai.

Smūgis sporto sostinei

Neseniai atliktos apklausos patvirtino, kad Kaunas – tai Lietuvos sporto sostinė. Ar pajėgsime pateisinti šį vardą? Jau išgirdome pranešimus apie mažinamą biudžetą įvairioms miesto komandoms. Tačiau tai ne vienintelis akibrokštas.

Valdančioji koalicija nesugeba rasti sprendimo dėl S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro ateities.  Lėšas, skirtas Sporto centrui išlaikyti ir komandoms finansuoti, mėginama suplakti viename katile. Jei nepakanka pinigų reprezentaciniam „Žalgirio“ krepšinio klubui, kitoms komandoms, iš ko gyvens S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras?

Galėjęs tapti vieninteliu šalyje nacionaliniu stadionu, kuriame vyktų svarbiausios šalies futbolo varžybos, S.Dariaus ir S.Girėno stadionas greičiausiai negaus teisės 2013 m. rengti Europos jaunimo futbolo čempionato finalo.

Miesto valdžia nesurado palyginti kuklios sumos stadiono techniniam projektui parengti. O tai juk svarbiausia sąlyga gauti lėšų stadiono rekonstrukcijos darbams iš Valstybės investicijų programos.

Apleistas S.Dariaus ir S.Girėno stadionas kelia pavojų ne tik sportininkams, bet ir gyventojams. Prieš 34 metus pastatyti stadiono apšvietimo stulpai – supuvę. Laukiama jų griūties – tai patvirtino ekspertai.

Ar mažės sąskaitos už šildymą?

Mokesčiai už šildymą varo į neviltį daugumą kauniečių. Mes, liberalai, visada siūlėme sąskaitas už šildymą mažinti dviem būdais – sudarius sąlygas šilumos gamintojų konkurencijai ir mažinant šilumos suvartojimą.

2011 m. rugpjūtį Kauną aplankė aplinkos ministerijos viceministras, ekspertai, mokslininkai, bankų atstovai, kurie domėjosi miesto planais įgyvendinti pilotinį daugiabučių namų renovavimo kvartalais projektą.

Buvo aiškiai įvardinta, kad Kaune realiausia pradėti būstų atnaujinimo kvartalais projektą. Tačiau net nedidelės sumos, atrinkto kvartalo detaliajam planui parengti, biudžeto projekte nebeliko.

 

Dar praėjusių metų rudenį Andrius Kupčinskas viešai pareiškė, kad  jam tapus meru Kaune šildymo kainas bus galima žymiai sumažinti. Ar pajutote tai, gavę sąskaitas? Kas daroma, kad mieste atsirastų šilumos gamintojų konkurencija, būtų renovuojami namai?

Kur dingsta kauniečių pinigai?

Neseniai iš miesto mero lūpų nuskambėjo dar viena įdomi žinia: A.Kupčinskas stengsis, kad viešosios tvarkos tarnyba nubaustų kuo daugiau nedrausmingų kauniečių ir jų baudos papildytų miesto biudžetą. Pakels šunelis koją prie stulpo – mokėk baudą! Štai kokia miesto finansų strategija. Tačiau ar Kaunas taip nuskurdo, kad biudžeto skyles reikia kamšyti baudomis?

Kauno miesto savivaldybės tarybos LR Liberalų sąjūdžio frakcija ragina miesto vadovus ryžtingai veikti šiomis kryptimis:

– Įvesti tvarką savivaldybės valdomose įmonėse, kontroliuoti jų pelnus;

Ar kauniečiai mažai sumoka mokesčių „Kauno energijai“, „Kauno švarai“, Kauno vandenims“, „Automobilių stovėjimo aikštelėms“? Beveik visos savivaldybės įmonės dirba pelningai, tačiau tarifai vis didinami.

Už miesto pinigus remontuojami privatūs būstai, automobiliai, o įmonių pelno panaudojimas paprastiems miestiečiams lieka mįsle. Savivaldybės įmonės paverstos politikų ir jų šeimų šėryklomis. Reikia vieną kartą baigti šią ydingą praktiką!

– Racionaliai ir skaidriai vykdyti privatizavimo programą;

Savivaldybės privatizavimo programoje numatyta surinkti 2.9 mln. litų iš sandėliukų ir pusrūsių privatizavimo.

Deja, dirbtinai kuriamos kliūtys užbaigti „Būsto valdos“ privatizavimą, dėl ko į savivaldybės biudžetą negali patekti 2,1mln. litų, taip reikalingų kultūrai ir sportui.

Savivaldybei nebūtina įsitvėrus laikyti savo rankose tiek daug įvairių įmonių. Kai kurias reikia privatizuoti – dėl to tik sumažės pagundų jose siautėti politikams. Jei svarbu išlaikyti savivaldybės kontrolę, galima parduoti tik dalį akcijų. Sutikite, privataus sektoriaus atstovas visada bus rūpestingesnis šeimininkas.

Deja, Kaune privatizavimas dažnai piešiamas kaip didžiausias baubas. Akivaizdu, kad privatizavimui priešinasi tie politikai, kurie patys nori karaliauti savivaldybės įmonėse.

– Protingai pertvarkyti švietimo įstaigų tinklą.

Per 10 metų Kaune sumažėjo 17 tūkst. mokinių. Kai kurios mokyklos pustuštės, tačiau išlaidos šildymui ir kitoms ūkio reikmėms didėja. Mokyklų tinklo pertvarka – skausmingas, bet neišvengiamas procesas, tačiau Kaune jis vyksta labai vangiai.

Tenka pripažinti, kad kai kurios mokyklos tuštėja ne vien dėl demografinių priežasčių, bet ir dėl prastos vadybos.

Būtina protingai elgtis ir su visu miesto turtu, išmintingai ir skaidriai tvarkyti finansus. Jei šito nesugebėsime padaryti, Kauno laukia liūdna ateitis.


Šiame straipsnyje: kaunasbiudžetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

malvina

malvina portretas
Daug teisybės išsakyta, ypač apie savivaldybės įmones. Gal iš tikrųju reikia jas privatizuoti, nes iš jų nauda tik politikams.

2

2 portretas
Dėl stadiono apšvietimo bokštų galit neverkt. Jie dar visai neblogi.

Filmas

Filmas portretas
A.Kupčinskas stengsis, kad viešosios tvarkos tarnyba nubaustų kuo daugiau nedrausmingų kauniečių ir jų baudos papildytų miesto biudžetą. Pakels šunelis koją prie stulpo – mokėk baudą! Buškevičius visą reikalą nufilmuos ir prikals atminimo lentą.
VISI KOMENTARAI 20
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji
    Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji

    Putinizmas verpiamas iš trijų skirtingų spalvų gijų: raudonos, baltos ir rudos. Jis šlovina Sovietų Sąjungos pasiekimus („raudona“), ypač triumfą prieš Hitlerį per Antrąjį pasaulinį karą. Jis garbina carų imperij...

    1
  • Kam reikalingas teatras?
    Kam reikalingas teatras?

    Kam reikalingas teatras? Klausimas itin negudrus, banalokas ir gana pretenzingas. Jeigu jis yra, vadinasi, reikalingas. ...

    1
  • Lietuvos rinktinės nerimo ženklai
    Lietuvos rinktinės nerimo ženklai

    Lietuvos futbolo rinktinė nesiliauja stebinusi. Jau atrodė, kad pakiliai sulauksime futbolo šventės Londone, kai lietuviai privertė ir vėl linksniuoti nacionalinės ekipos vardą. ...

    1
  • Pozityvumo nauda
    Pozityvumo nauda

    Skaičiuotojai suskaičiavo, kad 2080-aisiais (skeptikai neslepia, kad tiek laukti tikrai nereikės) žmonių Lietuvoje liks vienas milijonas ir 65 tūkstančiai (plg. M.Mikutavičiaus himno "Trys milijonai" skaičius). ...

    4
  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    2
  • Mojavimas vėzdu po mūšio
    Mojavimas vėzdu po mūšio

    Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti. ...

    4
  • Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai
    Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai

    Kovo 20-sios vidurdienį Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė orbitos pavasario lygiadienio tašką. Tai astronominė pavasario pradžia, daugelyje šalių pažymima kaip Žemės diena. O šios savaitės pabaigoje &ndash...

  • Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?
    Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

    Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji,  o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis &scaro...

    15
  • Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?
    Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?

    Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, gaivindami iniciatyvą apriboti atsiskaitymus grynaisiais, siekia neatsilikti nuo Europoje pastaruoju metu vis labiau įsivyraujančių madų. Nors įvardintos „lubos“ – 5 tūkst. eurų įmonėms ir 3 ...

    2
Daugiau straipsnių