2012 m Kauno biudžetas – miesto savasties naikinimo programa

Valdančioji koalicija „Už Kauną“ siūlo kauniečiams ilgalaikę bado dietą, po kurios Lietuvos sporto sostinė ir festivaliais garsėjantis miestas gali tapti gūdžia provincija. Toks įspūdis susidaro žvelgiant į 2012 metų miesto biudžeto projektą.

Kultūrai – atminimo lentos

Hanzos dienos, Pažaislio muzikos festivalis, „Kaunas Jazz“, „Operetė Kauno pilyje“, Tarptautinis šokio festivalis „Aura“, kiti miestą reprezentuojantys renginiai yra tai, kuo didžiuojasi kiekvienas kaunietis. Argi investicijos į šiuos renginius nepasiteisino? Prisiminkime, kiek praėjusiais metais Kauną aplankė turistų, koks tapo gyvas Senamiestis, kaip šie renginiai sustiprino miesto įvaizdį ir žinomumą. Kauno vardas skambėjo visoje Europoje!

Tačiau atrodo, kad koalicijai „Už Kauną“ kultūra – ne prioritetas. Jei 2011 metais pagrindinių, miestą reprezentuojančių kultūros renginių organizavimui ir daliniam finansavimui buvo skirta 970 tūkst. litų, tai šių metų biudžete numatyta vos 400 tūkstančių.

Užuot stiprinę Kauno savasties ženklus, miesto vadovai imasi abejotinų sprendimų dirbtinai sujungti į vieną darinį tokias įstaigas kaip „Ąžuolyno“ pučiamųjų orkestras, Kauno bigbendas ir tautinės muzikos ansamblis „Ainiai“.

Tuo pat metu nereikalaujama, kad biudžetinės kultūros įstaigos dirbtų produktyviai - jas ketinama finansuoti beveik taip, kaip pernai, neatsižvelgiant į jų veiklos rezultatus.

Rimtų abejonių kyla ir dėl siūlymų vis sočiau finansuoti politinės konjunktūros sumetimais įsteigtą Kauno kino studiją bei atminimo lentų gamybą. Atminimo lentų taip pat reikia. Tačiau ar neteks jas  kabinti ant sužlugdytų miesto simbolių?

Susidaro įspūdis, kad miesto valdžia nesuvokia prioritetų arba nenori jų suvokti. Pernai Kaunas realiai pajuto turizmo naudą: išaugo turistų srautai, atsigavo viešbučiai, kavinės, prekybininkai. Nepaisant to, Turizmo informacijos centrui finansavimas rėžiamas  beveik dvigubai.

Smūgis sporto sostinei

Neseniai atliktos apklausos patvirtino, kad Kaunas – tai Lietuvos sporto sostinė. Ar pajėgsime pateisinti šį vardą? Jau išgirdome pranešimus apie mažinamą biudžetą įvairioms miesto komandoms. Tačiau tai ne vienintelis akibrokštas.

Valdančioji koalicija nesugeba rasti sprendimo dėl S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro ateities.  Lėšas, skirtas Sporto centrui išlaikyti ir komandoms finansuoti, mėginama suplakti viename katile. Jei nepakanka pinigų reprezentaciniam „Žalgirio“ krepšinio klubui, kitoms komandoms, iš ko gyvens S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras?

Galėjęs tapti vieninteliu šalyje nacionaliniu stadionu, kuriame vyktų svarbiausios šalies futbolo varžybos, S.Dariaus ir S.Girėno stadionas greičiausiai negaus teisės 2013 m. rengti Europos jaunimo futbolo čempionato finalo.

Miesto valdžia nesurado palyginti kuklios sumos stadiono techniniam projektui parengti. O tai juk svarbiausia sąlyga gauti lėšų stadiono rekonstrukcijos darbams iš Valstybės investicijų programos.

Apleistas S.Dariaus ir S.Girėno stadionas kelia pavojų ne tik sportininkams, bet ir gyventojams. Prieš 34 metus pastatyti stadiono apšvietimo stulpai – supuvę. Laukiama jų griūties – tai patvirtino ekspertai.

Ar mažės sąskaitos už šildymą?

Mokesčiai už šildymą varo į neviltį daugumą kauniečių. Mes, liberalai, visada siūlėme sąskaitas už šildymą mažinti dviem būdais – sudarius sąlygas šilumos gamintojų konkurencijai ir mažinant šilumos suvartojimą.

2011 m. rugpjūtį Kauną aplankė aplinkos ministerijos viceministras, ekspertai, mokslininkai, bankų atstovai, kurie domėjosi miesto planais įgyvendinti pilotinį daugiabučių namų renovavimo kvartalais projektą.

Buvo aiškiai įvardinta, kad Kaune realiausia pradėti būstų atnaujinimo kvartalais projektą. Tačiau net nedidelės sumos, atrinkto kvartalo detaliajam planui parengti, biudžeto projekte nebeliko.

 

Dar praėjusių metų rudenį Andrius Kupčinskas viešai pareiškė, kad  jam tapus meru Kaune šildymo kainas bus galima žymiai sumažinti. Ar pajutote tai, gavę sąskaitas? Kas daroma, kad mieste atsirastų šilumos gamintojų konkurencija, būtų renovuojami namai?

Kur dingsta kauniečių pinigai?

Neseniai iš miesto mero lūpų nuskambėjo dar viena įdomi žinia: A.Kupčinskas stengsis, kad viešosios tvarkos tarnyba nubaustų kuo daugiau nedrausmingų kauniečių ir jų baudos papildytų miesto biudžetą. Pakels šunelis koją prie stulpo – mokėk baudą! Štai kokia miesto finansų strategija. Tačiau ar Kaunas taip nuskurdo, kad biudžeto skyles reikia kamšyti baudomis?

Kauno miesto savivaldybės tarybos LR Liberalų sąjūdžio frakcija ragina miesto vadovus ryžtingai veikti šiomis kryptimis:

– Įvesti tvarką savivaldybės valdomose įmonėse, kontroliuoti jų pelnus;

Ar kauniečiai mažai sumoka mokesčių „Kauno energijai“, „Kauno švarai“, Kauno vandenims“, „Automobilių stovėjimo aikštelėms“? Beveik visos savivaldybės įmonės dirba pelningai, tačiau tarifai vis didinami.

Už miesto pinigus remontuojami privatūs būstai, automobiliai, o įmonių pelno panaudojimas paprastiems miestiečiams lieka mįsle. Savivaldybės įmonės paverstos politikų ir jų šeimų šėryklomis. Reikia vieną kartą baigti šią ydingą praktiką!

– Racionaliai ir skaidriai vykdyti privatizavimo programą;

Savivaldybės privatizavimo programoje numatyta surinkti 2.9 mln. litų iš sandėliukų ir pusrūsių privatizavimo.

Deja, dirbtinai kuriamos kliūtys užbaigti „Būsto valdos“ privatizavimą, dėl ko į savivaldybės biudžetą negali patekti 2,1mln. litų, taip reikalingų kultūrai ir sportui.

Savivaldybei nebūtina įsitvėrus laikyti savo rankose tiek daug įvairių įmonių. Kai kurias reikia privatizuoti – dėl to tik sumažės pagundų jose siautėti politikams. Jei svarbu išlaikyti savivaldybės kontrolę, galima parduoti tik dalį akcijų. Sutikite, privataus sektoriaus atstovas visada bus rūpestingesnis šeimininkas.

Deja, Kaune privatizavimas dažnai piešiamas kaip didžiausias baubas. Akivaizdu, kad privatizavimui priešinasi tie politikai, kurie patys nori karaliauti savivaldybės įmonėse.

– Protingai pertvarkyti švietimo įstaigų tinklą.

Per 10 metų Kaune sumažėjo 17 tūkst. mokinių. Kai kurios mokyklos pustuštės, tačiau išlaidos šildymui ir kitoms ūkio reikmėms didėja. Mokyklų tinklo pertvarka – skausmingas, bet neišvengiamas procesas, tačiau Kaune jis vyksta labai vangiai.

Tenka pripažinti, kad kai kurios mokyklos tuštėja ne vien dėl demografinių priežasčių, bet ir dėl prastos vadybos.

Būtina protingai elgtis ir su visu miesto turtu, išmintingai ir skaidriai tvarkyti finansus. Jei šito nesugebėsime padaryti, Kauno laukia liūdna ateitis.


Šiame straipsnyje: kaunasbiudžetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

malvina

malvina portretas
Daug teisybės išsakyta, ypač apie savivaldybės įmones. Gal iš tikrųju reikia jas privatizuoti, nes iš jų nauda tik politikams.

2

2 portretas
Dėl stadiono apšvietimo bokštų galit neverkt. Jie dar visai neblogi.

Filmas

Filmas portretas
A.Kupčinskas stengsis, kad viešosios tvarkos tarnyba nubaustų kuo daugiau nedrausmingų kauniečių ir jų baudos papildytų miesto biudžetą. Pakels šunelis koją prie stulpo – mokėk baudą! Buškevičius visą reikalą nufilmuos ir prikals atminimo lentą.
VISI KOMENTARAI 20
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    5
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    10
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
  • Politinio idiotizmo atlaidai
    Politinio idiotizmo atlaidai

    Gal ir perlenkė lazdą eurokomisaras V.P.Andriukaitis, idiotizmu pavadinęs mūsų energetikos politiką, nukreiptą prieš Astravo atominį hiperboloidą. ...

    48
  • Ačiū Dievui, kad NATO nemiega
    Ačiū Dievui, kad NATO nemiega

    Jau seniai Baltijos šalys nebuvo Europos spaudos dėmesio centre kaip dabar, prasidėjus rusų ir baltarusių karinėms pratyboms Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pašonėje. Gera čia nebent tai, kad be  žurnalistų budi ir NATO. ...

    11
  • Kitas požiūris į emigraciją
    Kitas požiūris į emigraciją

    Praėjusią savaitę vykusiame „Rytų Europos Davosu” vadinamame Krynicos Ekonomikos forume (Lenkija) vyko įdomi diskusija apie Ukrainos darbuotojus Europos darbo rinkoje (Economic Migrants from Ukraine on the European Labour Market). Diskusi...

    1
  • Dvigubi standartai?
    Dvigubi standartai?

    Lenkijos diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis iškėlė mintį, o premjerė Beata Szydło sutiko, kad Lenkija turi teisę reikalauti iš Vokietijos reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą. ...

    5
  • Trumpų distancijų metas
    Trumpų distancijų metas

    Nebeskaudinsime krepšinio gerbėjų dėl jų širdį draskančios nesėkmės Europos čempionate. Mušta korta. Jų startas buvo daug žadantis, bet spurtas trumpas.  ...

    3
  • Antausis krepšininkams – laiku
    Antausis krepšininkams – laiku

    Blogiausia, kas galėjo įvykti, įvyko. Lietuvos rinktinės krepšininkai tik per televizoriaus ekraną stebės Europos čempionato ketvirtfinalio mūšius. Ar viskas galėjo susiklostyti kitaip? ...

    3
Daugiau straipsnių