Ugniagesiai vos spėja gesinti degančią žolę, kaltųjų – nė vieno

Kauno apskrities ugniagesiai ketvirtadienį gesinti degančios žolės vyko 17 kartų. Nepaisant jų pastangų, išdegė 1,7 tūkst. arų ploto pievų. Tai yra triskart didesnis plotas žolės nei ankstesnėmis dienomis.

Kauno apskrities policija vis dėlto nėra pradėjusi nė vieno ikiteisminio tyrimo dėl žolės deginimo, nes iš ugniagesių nėra gavusi nė vieno pranešimo, kad žolė buvo padegta tyčia. Už tyčinį pievų, ražienų, miško paklotės deginimą gresia bauda nuo 200 iki 1200 Lt. Be to, būtina atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų. Degindami žolę ūkininkai rizikuoja netekti ES išmokų.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė portalui kaunodiena.lt pasakojo, jog ugniagesiai dar spėja reaguoti į kiekvieną kvietimą gesinti degančios žolės.

„Bet tenka kviestis pagalbą, pritrūksta žmonių. Tam, kad gaisras neįsipliekstų, jį reikia apsupti ir šluotelėmis užgesinti. Nebūtinai reikia pilti vandenį“, – kalbėjo Dž. Vaitkevičienė.

Pasak jos, sunku įrodyti, dėl kokių priežasčių užsidegė žolė ir kas dėl to kaltas. Gaisrų sumažėtų, jei nebūtų palikta pernykštės žolės, šakų krūvos – liktų mažiau pagundos mesti ten nuorūką ar panašiai pasielgti.

Daugiausiai žolės – apie 500 arų plote – vakar išdegė Kauno rajone, Samylų seniūnijoje esančiame Šlienavos kaime. Čia ugnis įsiplieskė apie 18 val.

Kaune žolė vakar liepsnojo ir R. Kalantos, Palemono, Piliečių, Užvingių gatvėse.

Iš viso Lietuvoje šiemet supleškėjo jau 106 545 arai pievų, ražienų, miško paklotės.

Anot specialistų, žmonės klaidingai mano, jog deginant žolę žemė bus derlingesnė. Uždegus žolę, dėl žmogaus kaltės liepsnose žūva pirmoji pavasario augalija, smulkūs gyvūnai, skurdėja dirva, padidėja vėjo ir lietaus sukelta erozija, ugnis persimeta į miškus, pastatus.

Draudžiama sugrėbtą žolę, nendres, šiaudus deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip 100 metrų nuo jų, taip pat negalima deginti nenupjautos žolės, nendrių, javų ir ražienų. Visa tai reikia nugabenti į specialiai paruoštas saugojimo vietas. O jeigu tokios galimybės nėra, nukritusius medžių lapus, šakas, sausą žolę leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvą ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų ir statinių. Draudžiama palikti be priežiūros besikūrenančius laužus, o smilkstančią ugniavietę privalu užgesinti vandeniu, žemėmis.