Tytuvėnų gaisre pražuvo išskirtiniai auksakalystės darbai

Tytuvėnų vienuolyno ansamblyje praėjusią savaitę kilusiame gaisre pražuvo išskirtiniai auksakalystės darbai.

„Tytuvėnų gaisras - tai nacionalinė katastrofa. Tačiau pirmiausia reikėtų kalbėti ne apie čerpes ar plytas, o apie pražuvusius unikalius, didžiulės vertės Lietuvos ir Europos auksakalių dirbinius“, - dienraštis „Lietuvos rytas“ cituoja meno istoriką Vydą Dolinską.

Skelbiama, kad gaisras sunaikino 10 proc. Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje buvusių vertybių, tačiau, dienraščio teigimu, jų vertė gali siekti milijonus eurų.

Pasak dienraščio, vienuolyno ekspozicijoje buvo žinomiausių Europos ir Lietuvos auksakalių darbų iš sidabro ir aukso, puoštų brangakmeniais. Specialistų vertinimais, Tytuvėnuose buvo surengta viena įspūdingiausių auksakalystės parodų Lietuvoje, nusileidžianti tik bažnytinio paveldo ekspozicijai Vilniuje.

„Norėjome kai kuriuos kūrinius iš Tytuvėnų pasiskolinti šiuo metu pas mus veikiančiai Vilniaus auksakalystės parodai, bet nutarėme neardyti taip neseniai suformuotos puikios ekspozicijos. O dabar - tokia netektis“, - dienraščiui sakė Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė.

:Lietuvos ryto" teigimu, vienas vertingiausių Tytuvėnuose eksponuotų Vilniaus auksakalių darbų - monstrancija, kurią XIX aamžiaus pirmojoje pusėje sukūrė garsus meistras Antanas Poliuta. Tai vienintelis jo darbas, išlikęs Lietuvoje.

Paauksuoto sidabro kūrinys buvo gausiai išpuoštas skulptūriniais akcentais ir brangakmeniais – rubinais, deimantais. Ši monstrancija, nors ir smarkiai suplota, aplaužyta, buvo surasta pelenuose.

Kai kurių menotyrininkų manymu, tai, kad ji aptikta, beveik leidžia atmesti galimos vagystės iš muziejaus versiją. Mat būtent šis brangakmeniais puoštas eksponatas turėjo būti patraukliausias ilgapirščiams.

Dauguma sudegusio muziejaus eksponatų buvo rodyti 2000 metais Lietuvos dailės muziejaus surengtoje parodoje „Krikščionybė Lietuvos mene“, todėl yra nufotografuoti ir išsamiai aprašyti jos kataloguose.

Katastrofa meno istorikai vadina keleto gotikos laikus siekiančių eksponatų praradimą. Tai - XVI amžiuje sukurta paauksuota sidabrinė taurė ir manierizmo stiliaus kryžiaus tipo monstrancija, turinti gotikos elementų. Abi šios vertybės, kaip ir minėta A.Poliutos monstrancija, - iš Šiaulėnų Šv.Onos bažnyčios kolekcijos.

Kryžiaus tipo monstrancijos ypač retos ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkiniuose kraštuose, o gotikinė taurė, anot menotyrininko Gintauto Žalėno, - vienas ankstyviausių išlikusių Vilniaus auksakalių darbų. Lietuvoje tokių vertingų gotikos epochos auksakalystės kūrinių - vos keliolika.

„Tai ne tik Lietuvos meno istorijos, bažnytinio paveldo praradimas. Juk tai absoliučiai unikalūs daiktai, susiję su mūsų nacionaline savimone. Dar gerai nesuvokiame, kad tai ne šiaip brangenybės. Jų praradimą šiandien net sunku įvertinti“, - kalbėjo Valdovų rūmų direktorius V.Dolinskas.

Rinkdamas eksponatus parodai „Krikščionybė Lietuvos mene“ jis tarp nebenaudojamų bažnytinių reikmenų rado ir Šiaulėnų taurę, ir Lauksodės monstranciją.

Ugnyje pražuvusi Lauksodės monstrancija dažnai buvo vadinama vertingiausiu Šiaulių vyskupijos paveldo muziejaus eksponatu. Šis vėlyvojo baroko arba rokoko šedevras į atokią Lauksodės bažnytėlę pateko iš ten veikusios jėzuitų rezidencijos. Tai Europoje garsaus Augsburgo auksakalių cecho meistro Franzo Antono Lango apie 1759-1761 metais sukurtas, įspūdingais reljefais bei brangakmenių imitacijomis puoštas meno šedevras.

„Mes plikomis rankomis rausėmės po tuos skystus šiltus pelenus. Juk muziejaus vietoje šukių ir kitokio šlamšto buvo iki kelių. Aš žinojau, kuriose vietose buvo vertingiausi eksponatai, tai ten viską ir iškasėme. Visas liekanas surinkome. Dabar ten - ledo luitas. Viskas sušalę, gali kapoti tik kirtikliu“, - pasakojo Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejaus vadovė Rūta Krencienė.

Nelaimės priblokšta moteris visą žuvusių vertybių sąrašą atidavė paveldosaugininkams, o dabar bando į atskiras dėžutes sudėlioti surastus brangių monstrancijų ir taurių fragmentus.

Kadangi muziejaus patalpoje gaisro metu buvo didžiulis karštis, manoma, kad daugelis metalo dirbinių tiesiog išsilydė. Ar dar kokių nors vertybių fragmentų liko po muziejų sukausčiusiu juodu ledo luitu, matyt, bus galima sužinoti tik atšilus orams.

Per praėjusį ketvirtadienį Tytuvėnų Šv. mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje kilusį gaisrą išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos. Sudegė vienuolyne įsikūrusiame sakralinio meno muziejuje eksponuoti liturginiai reikmenys, gesinant gaisrą, nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmojo aukšto freskos.

Iš 343 vertybių sudegė apie 30, tarp jų - labai vertingi paveikslai ir knygos.

Skubiausiems darbams nuo gaisro nukentėjusiame Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje Vyriausybė iš rezervo artimiausiu metu numato skirti 150 - 200 tūkst. litų. Skubiai pinigų reikia tam, kad būtų laikinomis priemonėmis uždengtas vienuolyno stogas ir taip apsaugoti nuo papildomos drėgmės ansamblio mūrai.

Pastatai buvo drausti. Kultūros ministerijos teigimu, Bernardinų vienuolynas draustas 10 mln. litų, o Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia - 6 mln. litų suma. Tačiau, anot premjero Andriaus Kubiliaus, draudimo pingais bus galima disponuoti tik po kurio laiko, o darbų čia reikia imtis nedelsiant.

Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia ir Bernardinų vienuolynas ansamblis laikomi vienu iš įspūdingiausių barokinių ansamblių Lietuvoje ir Šiaurės Rytų Europoje.