Šiemet gaisruose žuvo mažiau žmonių

Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 6814 gaisrų, juose žuvo 76 žmonės, dar 136 apdegė ar apsinuodijo dūmais. Penai per tą patį laikotarpį buvo žuvę 125 ir 102 patyrę traumas.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, nors šiemet gaisruose žuvo 49 gyventojais mažiau, tačiau įregistruota 11 gaisrų, kuriuose iš karto žuvo po du žmones.

Daugiausia - dešimt žmonių - žuvo Vilniuje, šeši - Kaune, po keturis - Kauno, Kėdainių ir Telšių rajonuose, po tris - Panevėžyje ir Alytaus, Šakių, Pakruojo, Zarasų, Ignalinos bei Šalčininkų rajonuose.

28 gyventojai žuvo dėl savo neatsargaus elgesio su ugnimi, 27 žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo, po du - dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, dėl padegimų, dėl dujinių, žibalinių, benzininių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Aštuonių žmonių žuvimo priežastys tikslinamos.

Miestuose užgesinti 3523 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse - 3291. Ugnis sunaikino 213 pastatų, 138 transporto priemones, 674 tonas pašarų, 5395 kvadratinius metrus gyvenamojo ploto ir 9113 kvadratinių metro šio ploto sugadinta.

Iš gaisrų ugniagesiai išgelbėjo 134 žmonių gyvybes, tarp jų dešimties vaikų, 612 pastatų, 80 transporto priemonių ir 625 gyvūnus.

Pagrindinės gaisrų priežastys - neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (51 proc.), žolės ir ražienų deginimas (11 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (11,3 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,2 proc.), neatsargus rūkymas (3,7 proc.). Be to, įregistruoti 249 padegimai (3,7 proc.), 157 gaisrai kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi (2,3 proc.), o 546 gaisrų (8 proc.) priežastys dar tiriamos.