Po avarijos pasprukęs vairuotojas nuo atsakomybės nepabėgs

Sprukti padarius avariją darosi vis labiau populiariau ir nesvarbu, ar tai padarė eilinis niekam nežinomas žmogus, ar Seimo narys. Policijos pareigūnai fiksuoja, kad per metus bėglių skaičius gerokai išaugo, tačiau vos vienas kitas iš avarijos pabėgęs vairuotojas lieka nenustatytas.

Remiantis statistika – praėjusiais metais iki lapkričio 1 dienos tokių bėglių Lietuvoje buvo 2282, 18 jų – ne Lietuvos piliečiai. 2251 buvo išaiškinti ir nubausti. Šiai metais bėglių skaičius šoktelėjo iki 2979, tiesa, vienu sumažėjo sprukusių užsieniečių. Dauguma bėglių – 2945 – išaiškinti. Retas kuris po avarijos skuba prisipažinti, kad buvo išgėręs.

Neseniai Prienų rajone žmogų per avariją sužalojusį vilkiką policijos pareigūnai sustabdė tik Alytuje. Po eismo įvykio savais keliais nuvažiavęs vairuotojas buvo neblaivus. Jį sustabdę pareigūnai nustatė 1.18 promilių girtumą.

Tamsiuoju paros metu pagausėjo ir pėsčiųjų žūčių kelyje. Pareigūnai vis dažniau registruoja įvykius, kai šalikelėje randami mirtinai sužaloti žmonės, o kaltininkų tenka paieškoti. Neseniai toks įvykis registruotas Klaipėdoje. Pareigūnai netruko nustatyti kas buvo prie automobilio vairo. Policijos pareigūnų duomenimis, jaunas vyras neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir po avarijos ėmė slapstytis nuo teisėsaugos. Po savaitės slėpynių vyras nusprendė ateiti pas pareigūnus su advokatu.

Teismų vis dar nebaigtoje narplioti administracinėje 46 m. Vinco Babiliaus byloje, iš avarijos vietos sprukęs vyras visuomet neigė, kad buvo išgėręs ir uždraudė medikams, kurie jį apžiūrėjo netrukus po avarijos, teikti informaciją teismui.

Policijos pareigūnai sulaukia ir versijų, kad žmogus po avarijos sunkiai suvokė kas įvyko, tad negali pasakyti priežasties kodėl pabėgo. Būtent tokios versijos laikosi garsios sostinės advokatės Svetlanos Proninos žentas Arnas Tumėnas, per avariją sužalojęs penkis žmones, kurių trys – tarnybos metu dirbę policijos pareigūnai. Dar tiriamojoje baudžiamojoje byloje prokuroras neslepia abejonių, ar vyras per avariją buvo blaivus.

Tikėtis, kad pabėgus pareigūnai nesužinos ar vairuotojas buvo girtas, klaidinga. Įstatymas numato, kad bėgliui gresia bauda nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Taip pat gali būti taikomas administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Be to, pabėgimas iš avarijos vietos, kaip ir atsisakymas tikrintis girtumą, prilyginamas sunkiam girtumui.

Asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, gresia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Jei per avariją buvo sužaloti žmonės, tuomet bėgliui jau teks atsakyti baudžiamojo kodekso numatyta tvarka. Čia jau kaltės klausimą ir žalos dydį sprendžia teismas. Jei per neblaivaus vairuotojo sukeltą avariją buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, gresia iki šešerių metų nelaisvės. Jei nuo alkoholio ar narkotikų apsvaigęs vairuotojas pražudė žmogų – baudžiama iki dešimties metų nelaisvės.

Jei policijos pareigūnams automobilio savininkas neatskleidžia kam davė automobilį, jam teks sumokėti ir administracinę baudą dėl duomenų neatskleidimo. Tai transporto priemonės savininkui užtraukia baudą nuo trijų šimtų litų iki aštuonių šimtų litų. Jei automobilis įmonės, o vadovas slepia vairuotoją – vadovui teks pakloti nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų. Jei bauda už pažeidimą skiriama ne pirmą kartą – tuomet ji gali išaugti nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų. Nors bauda mažesnė, nei pabėgus iš eismo įvykio vietos, automobilio savininkui draudikai neleis išsisukti lengva ranka automobilį skolinusį gerai nepažįstamiems žmonėms ar melavus, kad nevairavo.

Nerijus Giedraitis, draudimo bendrovės Žalų administravimo skyriaus vadovas sako, kad jeigu išsiaiškinama, kokia konkrečiai transporto priemone buvo sukeltas eismo įvykis, nukentėjusiam vairuotojui patirtą žalą atlygina avarijos kaltininko automobilį civiline atsakomybe apdraudusi draudimo bendrovė.

„Pasitaiko atvejų, kai automobilio savininkas nepateikia automobilį vairavusio asmens duomenų. Tokiu atveju draudimo bendrovė žalos atlyginimo regreso keliu išsireikalauja iš automobilio savininko. Draudimo bendrovė regreso teisę įgyja vadovaujantis teisine prezumpcija: jeigu automobilio savininkas nenurodo konkretaus asmens, vairavusio jam priklausančio automobilio, jis turi atlyginti nukentėjusiajai šaliai žalą“, – sakė N. Giedraitis.

Tiek policijos pareigūnai, tiek draudikai pripažįsta, kad pasišalinimas iš įvykio vietos laikomas vienu šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimu. Šiomis aplinkybėmis draudimo apsauga eismo įvykio kaltininkui negalioja – jei automobilio savininkas dangsto kaltininką ar meluoja, kad nevairavo, draudikai tiesiog neieško kaltų, o sąskaitą apmokėti turi automobilio savininkas. Tuomet jau automobilio savininko problema atgauti pinigus iš dangstomo vairuotojo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tomas

tomas portretas
Jeigu tai butu padares eilinis pilietis ,ka padare Babilius jau senai byla butu baigta,tai rodo ka gali valdininkai ir eilinis pilietis

rj

rj portretas
meluoja ir net galu nepakavoja.dar negirdejau kad nors vienas stambesnis siska realia bausme butu nubaustas

manjana

manjana portretas
Jei žmogus padaro avariją , ir atsisako tikrintis blaivumą--automatiškai tampa girtu . Jeigu taip pasielgia seimo šiukšlė, ar bandito išpera--jis tik galimai neblaivus , bet greičiausiai patapo labai susijaudijęs ( sudrėkęs ) .
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių