Pirmoji pagalba nukentėjusiajam eismo įvykyje

Teoriškai, suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam eismo įvykyje turi mokėti kiekvienas, turintis vairuotojo pažymėjimą.

Deja, kaip dažnai būna, teorija ir praktika gerokai skiriasi. Tipinis vaizdas mūsų keliuose įvykus eismo įvykiui: apvirtęs automobilis, būrys smalsuolių, ne tik nepadedančių, bet net ir trukdančių, ir koks vienas „visažinis", bandantis ištraukti iš automobilio ten esantį žmogų.

Kalbant apie smalsuolius, reiktų priminti ugniagesių gelbėtojų mintį: „Negali padėti, netrukdyk", o skubantiems į pagalbą priminti, kad svarbiausia yra nepakenkti. Ką galima daryti su avarijos auka ir ko ne, autoreviu.lt maloniai sutiko papasakoti ilgą laiką greitosios pagalbos reanimacijos komandoje dirbanti Vanda Pumputienė.

Pasak medikės, pirmas dalykas, ką turėtų įsisąmoninti norintys padėti žmonės - jokiu būdu negalima bandyti nukentėjusiojo traukti iš automobilio, guldyti jį į savo transporto priemonę ir kažkur vežti. Toks veiksmas būtų pateisinamas nebent kažkokiame labai atokiame rajone, iš kur negalima išsikviesti greitosios pagalbos arba iki jos labai toli.

Jeigu situacija tokia, kad žmogų reikia vežti, traukti iš automobilio jį turėtų mažiausia dviese: vienas tvirtai suima galvą, kad ši nejudėtų, kitas atsargiai įtvirtina kaklą, kad jis nejudėtų, ir tik tada atsargiai traukia kūną.

Taip pat negalima bandyti įstatyti į vietą lūžusių ir pasisukusių galiūnių. Jeigu lūžis uždaras, išoriškai gali nesimatyti, bet jei galūnė lūžusi, aštrus kaulo galas gali pažeisti kraujagysles ar nervus ir tokiu atveju žmogus gali mirtinai nukraujuoti.

Taigi, žymiai geriau skubiai iškviesti medikus ir iki jų atvykimo būti su nukentėjusiuoju ir palaukti jų atvykstant. Kodėl negalima judinti avariją patyrusio žmogaus? Reikalas tas, kad iš pirmo žvilgsnio sunku nustatyti, kokie yra sužalojimai ir kas pakenkta. Išorinis kraujavimas matyti, o, tarkim, pažeisti kaklo slanksteliai vizualiai nematomi.

Bandant tokį žmogų judinti, jį galima sužaloti dar labiau. Tiek stuburas, o ypač jo kaklo dalis, yra labai jautrios vietos. Kaklo dalis yra dar ir labai paslanki, tad avarijų metu ji dažnai pažeidžiama. Bereikalingi judesiai, tinkamai kaklo neįtvirtinus, gali sužalojimą „perkelti" į nugaros smegenis - tokiu atveju žmogus gali likti paralyžiuotas visam likusiam gyvenimui.

Tad, jeigu avarija įvyko mieste, verčiau praneškite apie ją bendruoju pagalbos telefonu 112, kuo tiksliau nupasakokite vietą, išeikite pasitikti medikų, tik nelieskite nukentėjusiojo. Vilniuje yra 12 GMP stoties padalinių, išdėstytų įvairiose miesto vietose, tad į bet kurią miesto ar rajono vietą medikų automobilis atvyks per kelias minutes.

Ką reikia nuveikti iki atvykstant medikams?

Jeigu įtariate, kad nuketėjusysis be sąmonės, reikia pamėginti užmegzti kontaktą su juo. Nukentėjusiojo reikia paklausti, kas atsitiko, kuo galima jam padėti, jo vardo ar pavardės.

Jei neatsako, pamėginti patapšnoti per skruostus ir stebėti, ar yra kokia reakcija. Jeigu reakcijos nėra, žmogus be sąmonės. Jeigu nėra nei akių, nei balso kontakto, reikia patikrinti, ar yra širdies veikla, čiuopiant pulsą ant stambių kraujagyslių.

Taip pat galima priglausti ausį prie krūtinės ląstos ir klausytis, ar žmogus kvėpuoja.

Kvėpavimą galima patikrinti ir prie burnos ir nosies pridėjus ranką - jei oras judės, delnas tai pajus. Jeigu žmogus kvėpuoja, bet nereaguoja į aplinką, manome, kad jis komos būsenos. Tokiu atveju kyla uždusimo pavojus - liežuvio šaknis gali uždaryti viršutinius kvėpavimo takus. Jei taip atsitinka, sustoja kvėpavimas ir žmogus pamėlsta.

Siekiant to išvengti, būtina atsargiai, nejudinant galvos, pakelti apatinį nukentėjusiojo žandikaulį. Tada liežuvio šaknis pasitraukia nuo kvėpavimo takų ir, jei žmogus gyvas, jis giliai įkvepia. Jeigu ir tokiu atveju žmogus nepradeda kvėpuoti, būtina skubiai daryti dirbtinį kvėpavimą. Net ir ne visiškai tinkamai atliekami veiksmai padidina nukentėjusiojo galimybes išgyventi.

Ruošiantis atlikti dirbtinį kvėpavimą būtina pražiodyti nuketėjusįjį ir išvalyti žmogaus burnos ertmę. Tai galima padaryti su medžiagine servetėle arba nukentėjusiojo marškinių kampu, apsukę kampą aplink pirštus. Atliekant dirbtinį kvėpavimą yra naudojamos specialios apsaugos kaukės: apsauginė plėvelė su vožtuvu viduryje. Taip galima padėti nuketėjusiajam ir patys būsime saugūs.

Įstačius vieną kandiklio galą nuketėjusiajam į burną, kitą įsikandus patiems, būsim garantuoti, kad nepakenksime nei jam, nei sau. Tada viena ranka prilaikant nukentėjusiojo žandikaulį, kita užspaudus nosį, kad pro niekur nesiveržtų pučiamas oras, galima pradėti gaivinti.

Dirbtinis kvėpavimas daromas labai paprastai - reikia du kartus įpūsti oro ir 30 kartų paspausti jėga krūtinės ląstą ties krūtinkauliu, kad pastarasis pajudėtų apie 5 cm stuburo link. Per minutę reiktų paspausti nuo 80 iki 100 kartų.


Dirbtinis kvėpavimas kartais yra būtinas

Žinotina, kad krūtinės ląstos paspaudimus reikia daryti pasiguldžius žmogų ant kieto pagrindo.

Jeigu žmogus gyvas, reaguoja į aplinką, bet stipriai išoriškai kraujuoja, kraujavimą būtina skubiai sustabdyti. Tai nėra labai sudėtinga, bet padidina žmogaus galimybes sulaukti medikų. Apsimovus pirštines iš pirmosios pagalbos vaistinėlės, iš binto padaromas tvarstis, kuris uždedamas ant žaizdos ir prispaudžiamas ranka arba uždėjus kitą bintą, pribintuojama. Reikia, kad žaizda būtų užspausta. Dėti varžtus ant galūnių, iš jų kraujuojant, negalima. Reikia uždėti tik spaudžiamąjį tvarstį. Tačiau ir tokiu atveju reiktų stengtis kaip galima mažiau judinti žmogų.

Dar vienas pavojus, su kuriuo dažniausiai susiduria traumas patyrę motociklų vairuotojai ir keleiviai - vėmimas. Patyręs galvos traumą, kai būna galvos smegenų sukrėtimas ar sumušimas, nuketėjusysis gali pradėti gausiai vemti. Jeigu jis bus be sąmonės ir gulės ant nugaros, vėmimo masės gali jį tiesiog uždusinti, jeigu jų įkvėps. Siekiant šito išvengti, vemiantį nukentėjusįjį atsargiai, geriausiai keliese, paversti ant šono. Taip bus išvengta uždusimo pavojaus.

Linkime savo skaitytojams neatsidurti situacijose, kai gali prireikti šių patarimų, tačiau tikimės, kad jie pravers, jei taip atsitiks.


Šiame straipsnyje: pirmoji pagalbaavarija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių