PAGD: Tytuvėnų ansamblio savivaldybių ugniagesiai nebūtų išgelbėję

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) atmeta viešus politikų kaltinimus, esą jeigu ne savivaldybių komandų naikinimas, Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis nuo ugnies būtų nukentėjęs mažiau.

''Tytuvėnai nieko bendra su optimizavimu neturi", - penktadienį per spaudos konferenciją sakė PAGD direktorius Remigijus Baniulis.

Jo teigimu, be Šiaulių ugniagesių pajėgų įsikišmo gaisrą būtų buvę sunku sutramdyti.

Per praėjusį ketvirtadienį Tytuvėnų  Šv.mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje kilusį gaisrą išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos. Sudegė vienuolyne įsikūrusiame sakralinio meno muziejuje eksponuoti liturginiai reikmenys, gesinant gaisrą, nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmojo aukšto freskos. Iš 343 vertybių sudegė apie 30, tarp jų - labai vertingi paveikslai ir knygos.

PAGD direktorius R.Baniulis penktadienį sakė, kad savivaldybių ugniagesių komandos, kurios dabar naikinamaos, Lietuvoje tik imitavo darbą.

„Tą reikia pasakyti žmonėms“, - pabrėžė jis.

PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Čiuplys pasakojo, kad 2009 birželio 29 dieną Tytuvėnų piligrimų centras buvo uždarytas, nes neatitiko reikalavimų - nebuvo pažymėti evakuaciniai išėjimai. Tais pačiais metais leidimas buvo jau išduotas.

Priešgaisrinės priežiūros inspektorius užfiksavo, kad gaisro aptiktimo sistema veikė. Jis net buvo pareikalavęs ją išbandyti. Išbandžius ji suveikė. Pasak A.Čiuplio, ugniagesių reikalavimai dėl priešgaisrinės saugos Tytuvėnų komplekse buvo išpildyti ir net viršyti.
Liudytojai esą patvirtina, kad ir kilus gaisrui signalizacija suveikė.

Tuo metu vienuolyno patalpose nakvojęs klebonas teigė pabudęs nuo ugnies poškėjimo, o ne nuo signalizacijos garso. Be to, ugniagesiams pirmoji apie gaisrą pranešė už kelių kilometrų nuo Tytuvėnų gyvenanti moteris, kuri tvirtino, jog mato pašvaistę.

Pasak ugniagesių, turbūt jau nebus įmanoma nustatyti, ar per gaisrą signalizacija veikė visose patalpose. Jų manymu, objekto savininkas turėjo užtikrinti, kad visą parą patalpose budėtų sargas ar kitas asmuo, o suveikusi signalizacija jam būtų pranešusi apie kilusį gaisrą.
Lietuvoje yra tik du objektai - naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“ ir Ignalinos atominė elektrinė, iš kurių specialia sistema ugniagesiai gautų tiesioginį pranešimą apie įsiplieskusią ugnį.

Žurnalistų paklausti, kodėl kiti svarbūs Lietuvos objektai tokių sistemų nediegia, ugniagesiai atsakė, kad to atsisakoma tikriausia dėl brangaus atsieinančio sistemų išlaikymo.

Ugniagesių vadovybė taip pat pabrėžė, kad rašant projektus paramai iš Europos Sąjungos fondų gauti kultūros srityje, paveldo specialistai labiausiai akcentuoja savos srities ypatumus, tuo metu priešgaisrinei apsaugai dėmesio skiriama per mažai.

Dėl gaisro Tytuvėnų komplekse atliekamas ikiteismini tyrimas. Tiriamos visos įmanomos versijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

VISIEMS

VISIEMS portretas
youtube: /watch?v=dysy0_8eIRY

V ASE

V ASE portretas
kokia ugnegesiu komanda du zmones kokia texnika rusiski gaziukai ,gal vietoje saudmenu butu nupirke gaisriniu automobiliu ,kAI MOTERYS VADOVAUJA KAS LIEKA VYRAMS TIK GERTI ,Su kuom kariausim su tais ginklais ,ateis putinas nereiks nei sautuveliu tauta savanoriskai su gelemis priims ,kur davede lietuva jei nuo gaisro neapsiginam,

Naglis Puteikis

Naglis Puteikis portretas
Perskaičiau publikaciją apie šį gaisrą Šiaulių krašte skrastas.lt/?data=2012-02-03&rub=1065924812&id=1328202088, tai negaliu patikėti savo akimis: "Apdraudžiant vertybes būtų aiškiai žinomas ir tikslus meno vertybių skaičius, ir jų vertė. Būtų reikalinga ir rimta apsauga, o ne vietinė signalizacija." Nėra tokio termino "vietinė signalizacija" - panaikino dar Stalino laikais. Dabar visose kultūros paskirties pastatuose, kurių plotas didesnis nei 500 kv.metrų (o šiuo atveju - 1700 kv.m) priešgaisrinė signalizacija turi būti pajungta į policijos arba apsaugos įmonių stebėjimo pultą. Ir jokio kito varianto nėra. Tokia signalizacija čia ir buvo suprojektuota, sumontuota, tačiau dėl nežinomų priežasčių ji nebuvo įjungta (sirena lauke nėra signalizacija, o tiesiog sirena). Kodėl statybos užbaigimo komisijos nariai, ypač jos pirmininkas Šiaulių Statybos inspekcijos darbuotojas Artūras Ramanauskas ir ypač Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Stasys Kvietkus, matydami, kad signalizacija nesujungta su policijos ir ar apsaugos tarnybos stebėjimo pultu, pasirašė tą aktą? Todėl gaisrininkai atvažiavo ne pagal signalizacijos signalą, o pagal už 3 km gyvenusio žmogaus skambutį. Kodėl viešosios įstaigos vadovas neįjungė naujos moderniausios signalizacijos į budėtojų pultą? Juk viešoji įstaiga tokią signalizaciją buvo įsijungusi kitame (senajame) pastate, kodėl neįjungė restauruotame? Neįtikėtina skaityti muziejaus vadovės aimaną, kad labai blogai padaryta, kad visi eksponatai sunešti į vienintelę medinę patalpą? Kas davė tokį nurodymą? Klebonas, vyskupas, meras, viešosios įstaigos vadovas?: "Visi žinojo, kad muziejus – vienintelė patalpa visame vienuolyno pastate medinėmis lubomis" - tai kodėl visi tylėjo?). Informacija apie neįkainuojamų paveldo lobių svarbiausią saugotoją sukrečia: „P. Jurkaitį žmonės prisimena dirbus danų kiaulių bendrovėje „Saerimner“ Aplinkos skyriaus vedėju. Jam dirbant 2007 metų rugsėjį srutomis buvo užteršti Vengrės ir Gryžuvos upeliai. Tarša tada viršijo 116 kartų leistiną normą ir upeliais tekėjo nebe vanduo, bet srutos. O P. Jurkaitis viešai tikino, kad jam nesmirda. Po šios ekologinės avarijos P. Jurkaitis buvo nubaustas 300 litų bauda „dėl pareigos aplinkai saugoti nevykdymo“. Po avarijos P. Jurkaitis išėjo iš darbo."
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių