Padegėjai smaginasi: ugniagesiai vos spėja gesinti degančią žolę

Įsismarkavę žolės degintojai verčia Kauno ugniagesius nerimauti – pastaruoju metu pranešimų apie gaisrus sulaukiama tiek, kad vos spėjama į visus laiku nuvykti.

Telefonai netyla

„Per tris paras, nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro, Kauno mieste ugniagesiai vyko į 14 gaisrų dėl degančios žolės. Šiandien telefonai irgi netyla“, – portalui kaunodiena.lt sakė Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė.

Kauno apskrityje per šį laikotarpį buvo gesinti 59 gaisrai. Apie 20 gaisrų įvyko Kauno rajone – čia išdegė apie 16 hektarų žolės.

„Savaitgalį Kaune, Volungės gatvėje, išdegė 3 ha, Piliakalnio ir Energetikos gatvėse – po 100 arų, Moliakelio gatvėje – 200 arų žolės“, – didžiausius gaisrus Kaune įvardijo atstovė spaudai.

Iš viso šiais metais Kauno mieste ugniagesiai užsiliepsnojusią žolę gesino daugiau nei 70 kartų.

Liepsnoja nešienautos pievos

Pirmadienį Kaune gesinti 50 arų plote liepsnojančios pernykštės žolės ugniagesiai vyko į Žaibo gatvę prie II forto. Pikulo gatvėje išdegė sausa žolė 60 arų teritorijoje.

„Ugniagesiai nespėja užpildyti gaisro kortelių, o turi vykti jau į kitą gaisrą. Skambučių sulaukiama nuolat: iškviečia tai į Jonavą, Raseinius“, – teigė Dž. Vaitkevičienė, negalėjusi įvardyti, kiek tiksliai gaisrų šiandien jau įvyko.

Kaune daugiausiai gaisrų kyla Nemuno pakrantėje, Šilainiuose, Petrašiūnuose – ten yra daug nešienautų pievų.

Padegėjų nesugaudo

Anot Dž. Vaitkevičienės, ugniagesiams tenka gesinti ne tik žolę, bet ir degančias šiukšles, padangas.

„Dažnai įsiplieskusi ugnis vėliau persimeta į krūmus, pastatus, todėl gali nukentėti ir žmonės“, – pasakojo ji.

Pašnekovė apgailestavo, kad kol kas nepavyko nustatyti nė vieno žolės padegėjo.

„Nustatyti pažeidėją labai sunku, nes užtenka mažos kibirkštėlės ir dėl sausų lapų ar žolės įsiplieskia didelis gaisras. O yra žmonių, kuriems labai knieti numesti nuorūką ar uždegti degtuką“, – stebėjosi Dž. Vaitkevičienė.

Už žolės deginimą gresia bauda nuo 100 iki 1200 litų. Neretai gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą – vienas aras įkainotas 49 litais. Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti ES išmokų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

gebelsas

gebelsas portretas
tai savininkus bauskit.... juk dega tik neprižiūrėtos pievos.... ko laukia merai ir merukai? ir gaisrininkai giu žino kieno žemę gesinot.... tai ir siųskit jiems sąskaitėles,,,,....

Joana

Joana portretas
būtų nušienauta - jokių padegimų; įdomu, kas brangiau: nušienauti vasarą porą kartų ar gesinti mieste neįžengiamomis džiunglėmis virtusius žaliuosius plotus ? Ypač jų daug Šilainiuose.

lolo

lolo portretas
zinoma reikia savininkus bausti, nes per tuos padegejus ir kiti nukencia, jau nekalbant kad didele zala gamtai daroma, tokiais atvejais kai isplinta gaisras, reikia nustatyti gaisro atsiradimo zidini ir deti kaip priklauso , tik sitaip sustabdytume . Be to ir bauda reikia padidinti.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių