Nedrausmingus vairuotojus siūlo vadinti vištgaidžiais ir juos gydyti

Vairuotojai Lietuvoje iki šiol neišbrenda iš XIX amžiaus kaimietiško mentaliteto ir keliuose taiko susisiekimo arkliais principą: tas „kietesnis“, kurio arkliukas greitesnis, sako psichologai. Anot jų, norint atsikratyti šio sindromo yra dvi išeitys: nuolat prasižengiantiems taikyti priverstinį psichoterapijos kursą ir juos vadinti ne kelių ereliais, bet, pavyzdžiui, vištgaidžiais.

DELFI kalbinti psichologai tvirtino, kad lietuviai saugaus eismo srityje nors ir juda į priekį, tačiau dar gerokai atsilieka nuo vakariečių, pavyzdžiui, preciziškųjų vokiečių. Kiek laiko praeis, kol lietuviai ims rūpintis savo saugumu ir nedvejodami pabars automobilyje diržo nesegantį draugą, jie prognozuoti nesiryžo.

Psichoterapeutas: kelių chuliganams susivokti padėtų psichoterapijos kursas

Psichoterapeutas Raimundas Milašiūnas pastebėjo, kad lietuviai, matydami kelyje žūstančius žmones, dažniausiai nusprendžia, kad jiems toks likimas negresia. Anot jo, toks požiūris išduoda visuomenės nebrandumą. „Atsitiko kitiems, bet man taip neatsitiks. Ir daro tą patį, ką darė, kuris žuvo. Tai labai nebrandžios visuomenės požiūris“, – tęsė jis.

Be to, nuolat Kelių eismo taisykles (KET) pažeidinėjančius vairuotojus pašnekovas siūlo auklėti pasitelkiant priverstinį psichoterapijos kursą. Jo įsitikinimu, pokalbis su psichologu nedrausmingam vairuotojui turėtų padėti: „Gal reiktų vadovautis amerikietiška tvarka, kad tie žmonės, kurie linkę nusikalsti prie vairo, turėtų gauti psichoterapijos kursą, padedantį susivokti savyje. Pokalbis su psichologu padėtų žmogui iš šalies pažiūrėti į save.“

Skatinant vairuoti saugiai, R. Milašiūno nuomone, svarbi ir socialinė reklama. Tačiau, anot jo, labai svarbu, kad šiose reklamose moralizuojantys žmonės būtų ne tik įžymūs, bet ir autoritetai – „gali šnekėti Seimo pirmininkas, bet visi šaipysis“.

Taip pat jis pastebėjo, kad lietuvius labiau veikia emocionalūs pranešimai, o ne tie, kurie paremti proto balsu. Esą švieslentės virš kelių, kuriose parašyta „vairuokite atsargiai“, nieko neveikia. Daug paveikiau, kai reklamoje pasisako į šiurpią avariją patekęs žmogus.

 

Vis dėlto psichoterapeutas tikino keliuose jau pastebintis teigiamų pokyčių. Tačiau netrukus pridūrė, kad jie nepaspartės, kol visuomenė apskritai nesubręs, ir kol neišsiugdys atsakomybės jausmą.

R. Milašiūno žodžiais tariant, saugaus eismo naujiems reikalavimams dažniausiai priešinasi jauni vairuotojai, kuriems sunku suprasti jų naudą, ir pagyvenę, kuriems atrodo, kad jie jau viską moka.
Su plačiai paplitusia nuostata, kad visų pirma saugiai elgtis kelyje reikia pradėti mokyti vaikus, psichoterapeutas nelinkęs sutikti. Pasak jo, kur kas svarbiau šviesti jų tėvus, nes būtent jie formuoja vaikų vertybes: „Jeigu pirmokui mokykloje mokytojas paaiškins, kaip reikia pereiti per gatvę, o tėvas namuose iš to pasišaipys, tai aš garantuoju, kad vaikas per gatvę eis bet kaip. Todėl pirmiausia reikia šviesti tėvus.“

Kelių erelius siūlo vadinti vištgaidžiais

Psichologas Gediminas Navaitis teigė, kad dar visai neseniai dauguma lietuvių gyveno kaime, todėl ir XXI amžiaus žmonių mentalitete yra daug kaimietiškos pasaulėvokos. Dėl to, pasak jo, neverta stebėtis, kad lietuviai, kaime įpratę didžiuotis arklių, kurie buvo pagrindinė susisiekimo priemonė, jėga, ir mieste bando taikyti tuos pačius lenktyniavimo principus. „Įsivaizduokime XIX amžiaus kaimą. Nebuvo automobilių vairavimo tradicijų. Tada buvo arklių tradicijos. Tada vertybė buvo atvažiuoti greitai. Šaunumo požymis buvo, kad mano arkliukas lekia greičiau už tavo“, - dėstė pašnekovas.

Natūralu, kad persikėlus į miestą ir pradėjus važinėti mašinomis, vertybės pasikeitė. Dabar greitį pranoko saugumas. Vakarų Europoje, G. Navaičio įsitikinimu, saugus susisiekimas yra prestižas, kadangi ši tradicija perduodama iš kartos į kartą. Vakaruose automobiliai paplito žymiai anksčiau: didžiojoje dalyje šeimų galima rasti vairavusį senelį ir netgi – prosenelį.

Tuo tarpu Lietuvoje, psichologo nuomone, saugus vairavimas dar netapo prestižu. Nepaisant to, teigiamų pokyčių įžvelgti galima. G. Navaitis aiškino, kad maždaug prieš 15 metų žmonės masiškai neprisisegdavo saugos diržų, manydami, jog tai nereikalinga. Tačiau šiandien, jo teigimu, padėtis radikaliai pasikeitė: diržo nesegantis vairuotojas sulaukia daug nusistebėjusių žvilgsnių. Taip pat pašnekovas pridėjo, kad anuomet automobilio vairuotojas paraginti šalia sėdintį pasirūpinti savo saugumu nesiryždavo. O dabar pasiūlymas prisisegti jau nieko nestebina.

G. Navaitis sukritikavo žurnalistus, kad šie Kelių eismo taisyklių pažeidėjus vadina pernelyg švelniais epitetais. Anot jo, būtų daug geriau, jei šie būtų vadinami ne kelių ereliais, bet kelių idiotais, ar netgi – vištgaidžiais. Esą tokie apibūdinimai turėtų kur kas didesnį poveikį.

Vairuotojai Lietuvoje iki šiol neišbrenda iš XIX amžiaus kaimietiško mentaliteto ir keliuose taiko susisiekimo arkliais principą: tas „kietesnis“, kurio arkliukas greitesnis, sako psichologai. Anot jų, norint atsikratyti šio sindromo yra dvi išeitys: nuolat prasižengiantiems taikyti priverstinį psichoterapijos kursą ir juos vadinti ne kelių ereliais, bet, pavyzdžiui, vištgaidžiais.

DELFI kalbinti psichologai tvirtino, kad lietuviai saugaus eismo srityje nors ir juda į priekį, tačiau dar gerokai atsilieka nuo vakariečių, pavyzdžiui, preciziškųjų vokiečių. Kiek laiko praeis, kol lietuviai ims rūpintis savo saugumu ir nedvejodami pabars automobilyje diržo nesegantį draugą, jie prognozuoti nesiryžo.

Psichoterapeutas: kelių chuliganams susivokti padėtų psichoterapijos kursas

Psichoterapeutas Raimundas Milašiūnas pastebėjo, kad lietuviai, matydami kelyje žūstančius žmones, dažniausiai nusprendžia, kad jiems toks likimas negresia. Anot jo, toks požiūris išduoda visuomenės nebrandumą. „Atsitiko kitiems, bet man taip neatsitiks. Ir daro tą patį, ką darė, kuris žuvo. Tai labai nebrandžios visuomenės požiūris“, – tęsė jis.

Be to, nuolat Kelių eismo taisykles (KET) pažeidinėjančius vairuotojus pašnekovas siūlo auklėti pasitelkiant priverstinį psichoterapijos kursą. Jo įsitikinimu, pokalbis su psichologu nedrausmingam vairuotojui turėtų padėti: „Gal reiktų vadovautis amerikietiška tvarka, kad tie žmonės, kurie linkę nusikalsti prie vairo, turėtų gauti psichoterapijos kursą, padedantį susivokti savyje. Pokalbis su psichologu padėtų žmogui iš šalies pažiūrėti į save.“

Skatinant vairuoti saugiai, R. Milašiūno nuomone, svarbi ir socialinė reklama. Tačiau, anot jo, labai svarbu, kad šiose reklamose moralizuojantys žmonės būtų ne tik įžymūs, bet ir autoritetai – „gali šnekėti Seimo pirmininkas, bet visi šaipysis“.

Taip pat jis pastebėjo, kad lietuvius labiau veikia emocionalūs pranešimai, o ne tie, kurie paremti proto balsu. Esą švieslentės virš kelių, kuriose parašyta „vairuokite atsargiai“, nieko neveikia. Daug paveikiau, kai reklamoje pasisako į šiurpią avariją patekęs žmogus.

 

Vis dėlto psichoterapeutas tikino keliuose jau pastebintis teigiamų pokyčių. Tačiau netrukus pridūrė, kad jie nepaspartės, kol visuomenė apskritai nesubręs, ir kol neišsiugdys atsakomybės jausmą.

R. Milašiūno žodžiais tariant, saugaus eismo naujiems reikalavimams dažniausiai priešinasi jauni vairuotojai, kuriems sunku suprasti jų naudą, ir pagyvenę, kuriems atrodo, kad jie jau viską moka.
Su plačiai paplitusia nuostata, kad visų pirma saugiai elgtis kelyje reikia pradėti mokyti vaikus, psichoterapeutas nelinkęs sutikti. Pasak jo, kur kas svarbiau šviesti jų tėvus, nes būtent jie formuoja vaikų vertybes: „Jeigu pirmokui mokykloje mokytojas paaiškins, kaip reikia pereiti per gatvę, o tėvas namuose iš to pasišaipys, tai aš garantuoju, kad vaikas per gatvę eis bet kaip. Todėl pirmiausia reikia šviesti tėvus.“

Kelių erelius siūlo vadinti vištgaidžiais

Psichologas Gediminas Navaitis teigė, kad dar visai neseniai dauguma lietuvių gyveno kaime, todėl ir XXI amžiaus žmonių mentalitete yra daug kaimietiškos pasaulėvokos. Dėl to, pasak jo, neverta stebėtis, kad lietuviai, kaime įpratę didžiuotis arklių, kurie buvo pagrindinė susisiekimo priemonė, jėga, ir mieste bando taikyti tuos pačius lenktyniavimo principus. „Įsivaizduokime XIX amžiaus kaimą. Nebuvo automobilių vairavimo tradicijų. Tada buvo arklių tradicijos. Tada vertybė buvo atvažiuoti greitai. Šaunumo požymis buvo, kad mano arkliukas lekia greičiau už tavo“, - dėstė pašnekovas.

Natūralu, kad persikėlus į miestą ir pradėjus važinėti mašinomis, vertybės pasikeitė. Dabar greitį pranoko saugumas. Vakarų Europoje, G. Navaičio įsitikinimu, saugus susisiekimas yra prestižas, kadangi ši tradicija perduodama iš kartos į kartą. Vakaruose automobiliai paplito žymiai anksčiau: didžiojoje dalyje šeimų galima rasti vairavusį senelį ir netgi – prosenelį.

Tuo tarpu Lietuvoje, psichologo nuomone, saugus vairavimas dar netapo prestižu. Nepaisant to, teigiamų pokyčių įžvelgti galima. G. Navaitis aiškino, kad maždaug prieš 15 metų žmonės masiškai neprisisegdavo saugos diržų, manydami, jog tai nereikalinga. Tačiau šiandien, jo teigimu, padėtis radikaliai pasikeitė: diržo nesegantis vairuotojas sulaukia daug nusistebėjusių žvilgsnių. Taip pat pašnekovas pridėjo, kad anuomet automobilio vairuotojas paraginti šalia sėdintį pasirūpinti savo saugumu nesiryždavo. O dabar pasiūlymas prisisegti jau nieko nestebina.

G. Navaitis sukritikavo žurnalistus, kad šie Kelių eismo taisyklių pažeidėjus vadina pernelyg švelniais epitetais. Anot jo, būtų daug geriau, jei šie būtų vadinami ne kelių ereliais, bet kelių idiotais, ar netgi – vištgaidžiais. Esą tokie apibūdinimai turėtų kur kas didesnį poveikį.


Šiame straipsnyje: avarijaESavarijų aukos

NAUJAUSI KOMENTARAI

kokie

kokie portretas
keliu ereliai? pirmiausia kelius reikia tureti. Dabar vieskeliu vistgaidziai tiktu

kaunas

kaunas portretas
navaiti,tu pats storas vistgaidis.geriau viena karta nugyventi kaip vyrui,o ne tapti tokiu kaip vokieciai-skundikai.Atsiknisk su savo dirzais STORAS IMBICILE !!!

joo

joo portretas
visiškai pritariu psichologo nuomonei
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių