Kuriamas edukacinis filmas apie tinkamą pagalbą nelaimės atveju kelyje

Specialiųjų tarnybų darbuotojai iš nelaimės vietoje atsidūrusių asmenų, įvykių liudininkų, jeigu šie nemoka teikti pirmosios pagalbos, prašytų bent suprantamai pranešti apie įvykį pagalbos telefonu, aiškiai nusakyti įvykio vietą ir, jeigu galima, pasitikti specialiąsias tarnybas.

Tokios išvados padarytos specialiųjų tarnybų atstovų susitikime, kuriame buvo svarstomos bendrai vykdomo projekto, susijusio su visuomenės švietimu, detalės. Šio projekto vykdymo metu bus parengtas edukacinis filmas, kuriame atsispindėtų esminiai skubios pirmosios pagalbos patyrus traumą teikimo momentai.

„Šiam filmui „Auksinės minutės“ pavadinimą suteikėme neatsitiktinai. Pirmoji minutė po traumos yra ne tik aukso, bet ir gyvybės vertės, priimti teisingi sprendimai padidina tikimybę išgelbėti gyvybę net ir labai sunkiai sužalotam žmogui. Svarbiausius aspektus, atsidūrus šalia nelaimę ar traumą patyrusio asmens, privalo žinoti kiekvienas bendruomenės narys, apie juos būtina nuolat priminti“, -  kalbėjo šį projektą iniciajavusios VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka.

„Nukentėjusiojo būklę nustatau praktiškai jau artėdama prie jo. Nustatau, ar žmogus sąmoningas, įvertinu autoįvykyje aplamdyto automobilio defektus, nes iš automobilio būklės iš dalies galima daryti prielaidą apie žmonių galimai patirtas traumas. Jeigu automobilis patyrė šoninį smūgį, tai labiausiai bus pakenkta vairuotojui ar tam keleiviui, kuris buvo arčiausiai smūgio vietos. Jeigu autoįvykio metu žmogus buvo išsviestas iš automobilio, tai jo traumos dažniausiai būna sunkesnės nei tų nukentėjusiųjų, kurie buvo prisisegę saugos diržus“, - pasakojo VšĮ Panevėžio miesto  greitosios medicinos pagalbos stoties  darbuotoja,  bendruomenės slaugytoja, Jolita Oksienė.

Jau penkiolika metų su skubiosios medicinos pagalbos brigada į įvykių vietas vykstanti Jolita Oksienė sakė, kad nelaimės, kai partrenkiamas pėstysis, atveju, medikai pirmiausia skuba prie pėsčiojo, nes tikėtina, kad jo patirtos traumos žymiai pavojingesnės, nei vairuotojo, kuris taip pat gali būti nukentėjęs: „Pirmiausia vertiname pagrindinių gyvybinių funkcijų būklę: sąmonę, kvėpavimą,  širdies darbą. Jeigu gyvybinės funkcijos veikia normaliai, tada apžiūrime galimus lūžius, sutrenkimus ir pan.“

Tiek Priešgaisrinės valdybos darbuotojai, kurie dažniausiai pirmieji atvyksta į įvykio vietą, tiek medikai, pirmiausia aiškinasi, ar yra nukentėjusiųjų. Nustačius, kad nukentėjusiųjų yra, atliekamas tam tikras jų rūšiavimas pagal pirminius požymius. Pirmiausia skubama padėti tam nukentėjusiajam, kurio būklė akivaizdžiai blogiausia. Įvykio vieta aptveriama, kad smalsuoliai netrukdytų suteikti pirmosios pagalbos.

„Patys baisiausi prisiminimai, išliekantys visam gyvenimui, kai tenka iš nuolaužų krūvos traukti žuvusius mažamečius. Taip pat sutraiškyti, nutrauktomis galūnėmis, kurias reikia surinkti, žmonės“, - emocine prasme nelengvą praktiką apibendrino Panevėžio apskrities priešgaisrinės valdybos viršininkas Algirdas Rudys.

Darbo grupės susitikimo metu specialiųjų tarnybų atstovai aptarė VšĮ Panevėžio miesto  greitosios medicinos pagalbos stoties vykdomo projekto „Trumpametražis edukacinis filmas apie pirmąją medicinos pagalbą patyrus traumą kelyje iki atvykstant specialiosioms tarnyboms“ tarpinius rezultatus. Šis projektas iš dalies finansuojamas Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.

Projekto tikslas - sukurti ir kaip galima didesnei auditorijai pademonstruoti edukacinį filmą apie pirmąją pagalbą traumos ar nelaimės kelyje atveju.

Projekto rezultatai turėtų suaktyvinti ir specialiųjų tarnybų bendradarbiavimą, pasitarnauti kaip mokomoji priemonė rengiant būsimuosius vairuotojus, ugdant pirmosios medicinos pagalbos teikimo bei saugaus vairavimo įgūdžius.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, per metus Europos regione įvyksta apie 80 milijonų nelaimingų atsitikimų, kai reikalingas medicininis gydymas. Nelaimingus atsitikimus, apsinuodijimus ir traumas pagrįstai galima pavadinti mūsų šalies nacionaline nelaime, mirtingumas nuo jų, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra labai didelis ir toliau sparčiai auga. Lietuvoje nuo sužalojimų ir apsinuodijimų kasmet miršta apie 5000 žmonių. Nelaimingų atsitikimų įvyksta visur – darbe, kelyje, namuose, mokykloje, dirbant ar poilsiaujant.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

lietuvis

lietuvis portretas
parašytų MOKOMASIS FILMAS , o tokie pdrst tuoj išguis lietuvių kalbą

Svetimkūniai

Svetimkūniai portretas
EDUKACINIS - o kodėl ne PAŽINTINIS? Ar mes jau visai niekiname savo gimtąją kalbą?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių