Klaipėdos apskrities ugniagesiai įspėja nedeginti žolės

Nutirpus sniegui ir atšilus orams, kasmet šalies ugniagesiams nerimą kelia pernykštės žolės deginimas. Pernai Klaipėdos apskrityje kilo 204 žolės gaisrai, juose išdeginta apie 182 ha pievų. Klaipėdos miesto savivaldybėje žolės gaisrai gesinti 62 kartus, išdegė apie 66 ha. Šiemet dėl palankių oro sąlygų pernykštė žolė ankščiausiai pradėjo degti Klaipėdos apskrityje. Jau nuo kovo mėnesio pradžios Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai kasdien vyksta slopinti liepsnojančių pievų. Apskrityje 134 kartus vykta gesinti žolės gaisrų, juose išdegė apie 282 ha žolės. Daugiausiai tokių gaisrų kilo Klaipėdos miesto teritorijoje – 43 gaisrai, išdegė apie 94 ha.

Degančios žolės gaisrai pavojingi, nes plinta labai greitai. ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Be to, degančioje žolėje beveik kasmet patiria traumas ir net žūva žmonės. Šiuos gaisrus užgesinti yra labai sunku, nes dažnai arti nėra vandens šaltinių, ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant aitriais dūmais. Prie tokių gaisrų labai sunku privažiuoti sunkiasvorėms ugniagesių mašinoms: automobiliai klimpsta dirvose, lūžta, genda brangi technika, ugniagesiai išeikvoja daug fizinių jėgų. Negana to, išvykę gesinti degančių pievų ar miškų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros specialistai primena, kad draudžiama naudotis atvira ugnimi (mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą) miške ir arčiau kaip 50 m iki jo ribos. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu. Draudžiama palikti smilkstančią ugniavietę. Šiukšles, augalinės kilmės atliekas draudžiama deginti arčiau kaip 30 m nuo statinių, deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose, taip pat draudžiama deginti nenupjautą žolę, nendres, javus, ražienas ir kitus pasėlius.

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse už nustatytus gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė: už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 Lt bauda, pareigūnai nuo 400 iki 1200 Lt; už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus piliečiai gali būti baudžiami nuo 100 iki 200 Lt, pareigūnai – nuo 300 iki 600 Lt; priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimas, sukėlęs miško gaisrą arba jo išplitimą užtraukia baudą piliečiams ir pareigūnams nuo 2000 iki 4000 Lt. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną tūkstantį litų. Taip pat yra numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams, kurie nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, gali būti baudžiami nuo 100 iki 600 litų.

Kasmet gaisrams kilti palankiu laikotarpiu visoje šalyje sustiprinama gaisrų prevencija. Šiais metais kovo 26 d. – gegužės 30 d. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, dalyvaujant Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros darbuotojams ir Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro ir prevencijos skyriaus pareigūnams, vykdys reidus atvirose teritorijose.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir atsargiai elgtis su ugnimi, kad būtų išvengta skaudžių pasekmių žmonėms, gamtai ir turtui. Pastebėjus gaisrą, nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių