Lietuvoje vėl aktyviai perkamas nekilnojamasis turtas. Vien pajūryje naujų butų trečiąjį šių metų ketvirtį įsigyta beveik pustrečio karto daugiau nei prieš metus, ir pirko juos ne užsieniečiai, o lietuviai.
Registrų centro duomenimis, į nekilnojamąjį turtą šiemet investuojama visoje Lietuvoje – bendras sandorių skaičius jau prilygo prieškriziniam 2008-ųjų balandžiui. Analitikai mano, kad pinigai nekilnojamajam turtui, be kita ko, imami ir iš šešėlio, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.
Sujudimas – ne tik gamtoje, bet ir nekilnojamojo turto rinkoje. Anot jos plėtotojų, kelerius metus čia buvo visiškai ramu – niekas nepardavė, niekas nepirko. Bet šiems metams persiritus į antrą pusę, Vakarų Lietuvos rinka ėmė atsigauti.
Labiausiai žmones domina naujos statybos butai. Klaipėdoje tokie perkami kaip pirmas būstas, ir ieško jo dažniausiai vietiniai – miesto – gyventojai. O štai Neringoje ir Palangoje pinigai leidžiami antram būstui. Palanga įdomi rusams, Neringa – lietuviams iš didmiesčių, bet visur dauguma pirkėjų – Lietuvos piliečiai.
„Bendras pastebėjimas apie pajūrio regiono nekilnojamojo turto rinką kaip antrųjų namų rinką, kad pirkėjai pageidauja įrengtų butų, kad būtinai būtų autonominis šildymas. Labiausiai domisi 40–50 kvadratinių metrų butais, kad būtų ne per daug erdvu ir išlaikymo kaštai mažesni“, – teigia įmonės „Inreal valdymas“ departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Manoma, kad, nusipirkę antrą butą, žmonės tikisi ne tik ilsėtis jame, kada panorėję, bet ir užsidirbti. Mat nuoma dabar jau pelningesnė nei už indėlį banke gaunama grąža.
Vis dėlto visoje Lietuvoje labiausiai šiemet perkama žemė, ir ne tik šalia didmiesčių. Specialistų teigimu, rinkos pakilimas rudenį ar vasaros pradžioje paprastai nestebina, taip būna kasmet. Bet šiemet rinka ūgtelėjo ketvirtadaliu, bendras sandorių skaičius pasiekė 10 tūkst. ribą.
„Daugiau negu pusė visų pardavimų yra žemės sklypai, toliau eina butai, gyvenamieji namai, kurie irgi sudaro apie 30–40 proc. O, sakykim, komercinio turto pardavimai visuomet yra mažesni. Vilniuje kainos yra vienokios, provincijoje – kitokios, bet turtas iš tiesų nėra labai brangus, tad negalima būtų sakyt, kad vyrauja milijoniniai sandoriai“, – kalbėjo Registrų centro direktoriaus pavaduotojas Arvydas Bagdonavičius.
Vidutinė sandorio vertė esą keliasdešimt tūkstančių litų.
Iš kur lietuviai ima pinigų? Indėliai bankuose, anot jų atstovų, menksta, bet tikrai ne tiek, kad leistų masiškai pirkti būstą. O jo paskolų kol kas irgi nepulta imti.
„Lėšų šaltinis šiuo atveju tikrai nėra bankų paskolos. Taigi, lieka du pagrindiniai variantai. Pirmas variantas – kad dalis kurį laiką šešėlyje besisukiojusių pinigų dabar lenda į dienos šviesą. Nekilnojamojo turto kainos stabilizavosi, tad galbūt žmonės daugiau tų lėšų nusprendė vis gi investuoti į nekilnojamąjį turtą. Kitas šaltinis yra emigrantų atsiųsti pinigai“, – tvirtina banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Spėjama, kad neaiškumas pasaulio akcijų rinkose, mažos palūkanos už indėlius ir Lietuvos ūkio atsigavimas toliau skatins nekilnojamojo turto pirkimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniečiai gyvybe nusprendė nerizikuoti
Griūvantis Panerių g. 15 namas pagaliau bus prikeltas naujam gyvenimui – po pusmečio ginčų gyventojai sutiko gelbėti savo būstą. Darbai bus suskirstyti etapais, o paramą žada ir Aplinkos ministerija, ir Vilniaus savivaldybė. Įtikino daugum...
-
Kurio Lietuvos miesto gyventojai dėl nuosavo būsto turi dirbti daugiausia?
8 metus ir 8 mėnesius. Tiek reikia dirbti vidutinį atlyginimą gaunančiam vilniečiui, kad jis įsigytų standartinį 50 kv. m butą sostinėje. Daugiau negu vilniečiams tenka dirbti tik Palangos ir Druskininkų gyventojams, o palankiausias buto kain...
-
Šilumos sistemų modernizavimui – didesnė ES parama2
Šilumos tiekimo sistemos modernizavimo ir plėtros projektams bus papildomai skirta apie 20,1 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Tokį nutarimą lapkričio 13 d. priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama ...
-
Paraiškų rinkimas asbestinei stogų dangai keisti baigėsi
Praėjusią savaitę baigtos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“, informuoja Nacionalinė mokėjim...
-
Išlaidas namui išlaikyti siūloma skaičiuoti ir pagal gyventojų skaičių bute7
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Valerijus Simulikas pristatė siūlymą, kad butų ir kitų patalpų savininkai išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti apmokėtų, tvarka mokesčius, rinkliavas ir kitas ...
-
Sugriežtinta renovuojamų daugiabučių investicinių projektų rengimo tvarka
Pradėjus didelio masto darbus, neišvengiamai kyla nenumatytų rūpesčių. Taip nutiko ir su masine daugiabučių namų renovacija. Tačiau Aplinkos ministerija itin akylai seka visą jos eigą ir skubiai imasi priemonių trikdžiams pašalinti. ...
-
Penktadienis – paskutinė diena sumokėti žemės mokestį3
Apie pusė gyventojų, kuriems iki lapkričio 15 dienos privalu sumokėti žemės mokestį, to dar nepadarė. ...
-
Butų kainos kyla visose Baltijos šalių sostinėse
"Ober-Haus Real Estate Advisors" apskaičiuota 2013 m. spalio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Taline butų kilo 6,6 proc., Rygoje ūgtelėjo 0,6 proc., o Vilniuje - 0,3 proc. Teigiamas butų kainų pokytis spalio mėnesį steb...
-
Ateityje valstybės parama renovuojamiems namams mažės1
Renovacijos tempai visoje Lietuvoje vyksta nevienodu greičiu. Ignalina gali pasigirti sparčiai judanti į priekį, o štai Raseinių rajone iki šiol nerenovuotas nei vienas daugiabutis. Portalo vaizdo konferencijoje viešėjęs būsto ener...
-
„Lituanica“: padidintas mokestis smogs ir veikliems3
Buvusio fabriko "Lituanica" teritorijos savininkai užtruko derindami didelės apimties detalųjį planą, apimantį ne tik įsigytą sklypą, bet ir miesto viešąsias erdves. Ir – projekto partneris, Kauno savivaldybė, apkrovė verslin...