Gyventojai priversti nuolat šluostyti balas

Naujo Vilniaus daugiabučių kvartalo Gudelių Šilo gyventojai skundžiasi langais srūvančiu vandeniu. Drėgmės lygis kai kuriuose butuose – itin aukštas. Todėl ant langų susidaro vandens kondensatas, kuris nubėga ant grindų.

Neaiški priežastis

Vilniaus Lazdynų mikrorajone įsikūrusio gyvenamųjų namų kvartalo gyventojai mano, kad dėl to kalti arba ne prie langų suprojektuoti radiatoriai, arba prasti langai, arba netinkamai sumontuota ventiliacija. Galbūt – viskas kartu. Kvartalą stačiusios bendrovės – „Hanner“ ir „Faulana“ – vykdydamos garantinius įsipareigojimus bando taisyti statybinį broką, tačiau tai padeda ne visais atvejais.

Kai kuriuose butuose problema buvo išspręsta perstačius radiatorius, kai kuriuose – ne. Todėl sunku nustatyti, kur iš tikro slypi problema. Vis tiek tenka valyti aprasojusius langus ir ant grindų nutekėjusias balutes. Gyventojai stebisi, kodėl radiatoriai šiuose namuose suprojektuoti neatsižvelgiant į laiko patikrintus standartus – ne ties langais ir lauko durimis, kur temperatūra žemiausia, o tiesiog palei vieną iš sienų.

Dažniausiai radiatorių stiprumas, dydis ir kitos techninės subtilybės parenkamos atsižvelgiant į langus – tam, kad būtų geriausiai kompensuojamas natūraliai atsirandantis šilumos nuostolis. Gudelių Šilo namuose langai sudėti nuo grindų, todėl tinkamus radiatorius, manoma, buvo arba per brangu montuoti, arba to nedaryta estetiniais sumetimais – nenorint uždengti langų.

Kenksminga drėgmė

Kad žmogaus sveikatai nekiltų pavojus, rekomenduojamas 30–65 proc. santykinis patalpų drėgnumas. Tai apsaugo ir pastato konstrukcijas, o patalpose susidaro tinkamas mikroklimatas. Priešingu atveju perteklinė drėgmė kondensuojasi ant sienų, langų ir kitose vietose, kur paviršių temperatūra žemiausia.

„Mano elektrinis drėgmės surinktuvas per parą prirenka nuo trijų iki penkių litrų vandens. Drėgmės indeksas tik įjungus aparatą būna maždaug 90–94 proc.“, – sakė viena namo gyventoja. Tokiomis sąlygomis gali įsimesti pelėsis – ypač jei prie rasojančios sienos pastatomi baldai.

Paprasčiausias problemos sprendimas – dažnas patalpų vėdinimas, tačiau žiemą tai menka paguoda. Problemą spręsti vėdinant patalpas siūlo ir „Hanner“. Šiais metais bendrovė teigė negavusi gyventojų skundų dėl langų rasojimo, tačiau patys gyventojai sakė, kad tie, kurie kreipdavosi, sulaukdavo kaltės permetinėjimo vieni kitiems: statytojai kaltino langų montuotojus, šie – blogą projektą ir taip toliau.

„Gana dažnai gyventojai persikėlę iš senos statybos namo į naują būstą nesupranta, kad butą būtina vėdinti, nes anksčiau gyvendami senuose namuose to niekada nedarė, priešingai – stengdavosi sandarinti langus, kad neprarastų šilumos. Ne kartą gyventojams aiškinome, kad ventiliacija veikia tik tuomet, kai į patalpą priteka oro, o jeigu buto langai ir durys uždarytos, oro nepriteka. Bet jeigu praversite langą, ventiliacija pradeda funkcionuoti. Tai elementarus fizikos dėsnis. Tas pat yra ir dėl langų rasojimo. Tiesiog gyventojams būtina suprasti, kaip reikia eksploatuoti naujus būstus“, – aiškinosi „Hanner“ atstovai.

Susimokėjo patys

Prieš kelerius metus panašių problemų turėję Karoliukų gyvenamųjų namų komplekso Karoliniškių rajone gyventojams pasisekė dar mažiau. Jungiamajame namų korpuse įstiklinti balkonai buvo kiaurai perpučiami, žiemą butų rankenos apsitraukdavo ledu, o kai kur trūko net radiatorių.

Vis dėlto jų bėdos, skirtingai nei Gudelių Šile, net nebuvo bandytos spręsti, nes namus stačiusi įmonė tiesiog bankrutavo. Rengęsi ruošti kolektyvinį ieškinį statybų įmonei, namo gyventojau to nepadarė. Todėl ne tik tvarkyti statybų broką teko už savo pinigus, bet ir sumokėti statytojo skolas.

„Yra tam tikrų problemų. Langai kai kur prasčiau sudėti. Jokiu būdu neatlyginta padaryta žala. Kiekvienas gyventojas sprendžia asmeniškai. Mes į teismą nėjom, nes nėra su kuo teistis. Stačiusi įmonė bankrutavo, o rangovai stumdosi vieni prie kitų, ir tiek“, – sakė Karoliukų gyventojas.

Pašnekovo nuomone, turbūt vienintelis vaistas nuo nekokybiškai atliekamų statybos darbų galėtų būti mentaliteto pokyčiai – šiuo metu norima viską padaryti kuo pigiau, nes žmonėms trūksta pinigų. Tačiau vėliau už pigumą neretai tenka susimokėti papildomai.

Dalis kaltės dėl parduodamo nekokybiško produkto tenka ir valstybinėms komisijoms, kurios ne visada atidžiai įvertina priduotus eksploatuoti namus. Registruojami net ir namai su trūkumais – galbūt dėl to, kad brokas ne visada akivaizdus.