- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausio gyventojų nuomonės tyrimo duomenys patvirtina, kad imant paskolą žmonės labiausiai banką įvertintų už pasiūlytą patrauklią palūkanų maržą paskolos ėmimo momentu (54 proc.), tačiau jei šį finansinį įsipareigojimą prisiimtų antrą kartą, Lietuvos gyventojai elgtųsi kitaip.
Tai yra, daugiau nei pusė apklaustųjų (53 proc.) labiau įsigilintų į siūlomą palūkanų normą ir galimą įmokos kaitą, 34 proc. sukauptų didesnį pradinį įnašą, o 27 proc. geriau pasvertų galimą riziką bei skolintųsi mažiau.
„Gyventojų nuomonės tyrimas taip pat patvirtino, kad būsto paskolą turinčių žmonių finansinė situacija stipriai keičiasi, todėl net 75 proc. apklaustųjų, turinčių būsto paskolą, teigia, kad jie perka tik būtiniausias prekes, daugiau nei 60 proc. renkasi pigesnes prekes, taip pat daugiau nei pusė rečiau keliauja. Šie faktai sako, kad pagrindinės taisyklės skolinantis būstui įsigyti turėtų būti racionalus ir realus savo finansinės situacijos vertinimas, sukaupta nuosavų lėšų dalis ir ilgalaikis planavimas“, – pagrindines būsto paskolos taisykles pabrėžia „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Tuo tarpu bankai, konsultuodami dėl būsto paskolos šiandien, privalo įvertinti būsimus žmogaus finansinius pokyčius ir poreikius, kuriems pats klientas šiuo metu galbūt nesuteikia didelės reikšmės.
„Suteikdami būsto paskolą vadovaujamės aiškiomis tradicinės bankininkystės gairėmis ir akcentuojame ilgalaikiškumą. Būsto paskola – rimtas įsipareigojimas, todėl dar praėjusių metų rudenį pasiūlėme naują paskolos kainodarą Lietuvoje, kurios skaičiavimo metodika sudaro galimybes geriau pasiruošti galimiems ekonomikos ciklų pokyčiams, nes bendra palūkanų norma stabilesnė, atsparesnė ekonomikos pokyčiams ir svyruoja mažiau. Tai svarbu ir kiekvienam būsto paskolą turinčiam žmogui, ir bendram visos rinkos stabilumui“, – apie būsto paskolos kainos kitimą ilguoju laikotarpiu kalba Jūratė Gumuliauskienė.
Dar vienas svarbus skolinimo būstui įsigyti kriterijus – pradinio įnašo vertinimas. Remiantis pasauline praktika, rekomenduojama sukaupti kuo daugiau nuosavų lėšų būstui įsigyti. Įvertinus Lietuvos žmonių finansinę situaciją ir galimybes bei NT rinkos tendencijas Lietuvoje, rekomenduojama sukaupti pradinį įnašą, kuris siektų ne mažiau 15 proc. planuojamo įsigyti būsto vertės.
„Kaip ir būstą įsigyti ketinančiam žmogui, taip ir bankui svarbu įvertinti realias ir nuolatines žmogaus pajamas. Tai yra, nevertėtų vadovautis nepagrįstu optimizmu ar kliautis geriausiais finansiniais ateities scenarijais – pavyzdžiui, būsima premija kitų metų pradžioje, būsimu paveldėjimu ir panašiai. Pavyzdžiui, jei pastovios šeimos pajamos nesiekia 4000 LT, rekomenduotume, kad skiriama pajamų dalis paskolai neviršytų 30 procentų“, – teigia Finansavimo departamento direktorė.
Apibendrinant išmoktas pamokas Jūratė Gumuliauskienė pabrėžia, kad svarbiausia yra vertinti ne tik šį momentą.
Remiantis tyrimo duomenimis, ilgalaikę partnerystę su banku labiau įvertintų daugiau nei penktadalis (21 proc.) Lietuvos gyventojų, jei būsto paskolą imtų antrą kartą.
„Žmogus, paėmęs paskolą būstui įsigyti, su pasirinktu banku bendradarbiauja dešimtmečiais. Dėl to pradedant bendradarbiauti su žmogumi šiandien, svarbu atsižvelgti į įvairius veiksnius ilgalaikėje perspektyvoje ir profesionaliomis konsultacijomis padėti žmogui ne tik imant paskolą, bet visu paskolos naudojimo laikotarpiu“, – sako Jūratė Gumuliauskienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniečiai gyvybe nusprendė nerizikuoti
Griūvantis Panerių g. 15 namas pagaliau bus prikeltas naujam gyvenimui – po pusmečio ginčų gyventojai sutiko gelbėti savo būstą. Darbai bus suskirstyti etapais, o paramą žada ir Aplinkos ministerija, ir Vilniaus savivaldybė. Įtikino daugum...
-
Kurio Lietuvos miesto gyventojai dėl nuosavo būsto turi dirbti daugiausia?
8 metus ir 8 mėnesius. Tiek reikia dirbti vidutinį atlyginimą gaunančiam vilniečiui, kad jis įsigytų standartinį 50 kv. m butą sostinėje. Daugiau negu vilniečiams tenka dirbti tik Palangos ir Druskininkų gyventojams, o palankiausias buto kain...
-
Šilumos sistemų modernizavimui – didesnė ES parama2
Šilumos tiekimo sistemos modernizavimo ir plėtros projektams bus papildomai skirta apie 20,1 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Tokį nutarimą lapkričio 13 d. priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama ...
-
Paraiškų rinkimas asbestinei stogų dangai keisti baigėsi
Praėjusią savaitę baigtos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“, informuoja Nacionalinė mokėjim...
-
Išlaidas namui išlaikyti siūloma skaičiuoti ir pagal gyventojų skaičių bute7
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Valerijus Simulikas pristatė siūlymą, kad butų ir kitų patalpų savininkai išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti apmokėtų, tvarka mokesčius, rinkliavas ir kitas ...
-
Sugriežtinta renovuojamų daugiabučių investicinių projektų rengimo tvarka
Pradėjus didelio masto darbus, neišvengiamai kyla nenumatytų rūpesčių. Taip nutiko ir su masine daugiabučių namų renovacija. Tačiau Aplinkos ministerija itin akylai seka visą jos eigą ir skubiai imasi priemonių trikdžiams pašalinti. ...
-
Penktadienis – paskutinė diena sumokėti žemės mokestį3
Apie pusė gyventojų, kuriems iki lapkričio 15 dienos privalu sumokėti žemės mokestį, to dar nepadarė. ...
-
Butų kainos kyla visose Baltijos šalių sostinėse
"Ober-Haus Real Estate Advisors" apskaičiuota 2013 m. spalio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Taline butų kilo 6,6 proc., Rygoje ūgtelėjo 0,6 proc., o Vilniuje - 0,3 proc. Teigiamas butų kainų pokytis spalio mėnesį steb...
-
Ateityje valstybės parama renovuojamiems namams mažės1
Renovacijos tempai visoje Lietuvoje vyksta nevienodu greičiu. Ignalina gali pasigirti sparčiai judanti į priekį, o štai Raseinių rajone iki šiol nerenovuotas nei vienas daugiabutis. Portalo vaizdo konferencijoje viešėjęs būsto ener...
-
„Lituanica“: padidintas mokestis smogs ir veikliems3
Buvusio fabriko "Lituanica" teritorijos savininkai užtruko derindami didelės apimties detalųjį planą, apimantį ne tik įsigytą sklypą, bet ir miesto viešąsias erdves. Ir – projekto partneris, Kauno savivaldybė, apkrovė verslin...