Baldų ir interjero rinkos viltis - atsigaunanti namų ir butų prekyba

Baldais ir namų interjero detalėmis prekiaujantys verslininkai viltingai žvilgčioja į nekilnojamojo turto rinką.

Atsigaunanti prekyba naujos ir senos statybos butais turėtų teigiamos įtakos ir jų verslui. Išaugę indėliai bankuose rodo, jog gyventojų ateities lūkesčiai prasti ir jie labiau linkę laukti ekonominio stabilumo, nei vartoti.

Naujų būstų rinkos Vilniuje tyrimas parodė, jog sąstingį lemia ir skurdi pasiūla.

Baldais ir interjero prekėmis prekiaujančius verslininkus maitina Baltarusijos rinka, gyventojai, atnaujinantys savo namus ir tie, kurie turėjo įsigiję sklypus ir dabar statosi namus, nes statybos darbų ir medžiagų kainos smarkiai kritę. 

„Atidžiau pažvelgę į rinkos padėtį matome rekordiškai dideles indėlių sumas bankuose ir štilį nekilnojamojo turto rinkoje. Lietuvos banko duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį indėliai šoktelėjo iki 43 milijardų litų, t.y. didžiausios sumos, kada nors laikytos Lietuvos bankų sektoriuje.

Iš jų - net 25 mlrd. litų yra fizinių asmenų santaupos. Per metus jos padidėjo 6,1 proc. Tuo tarpu daugiau nei pusę būsto sandorių galima priskirti ekonominei klasei. Pasitvirtina praėjusiais metais mūsų atlikto tyrimo prognozė - krizė trauksis, tačiau žmonių polinkis taupyti išliks”, - sakė „Ogmios centro”, ekonomikos direktorė Viktorija Beatričė Radževičienė.

Pirminėje NT rinkoje vyrauja ekonominės klasės, nedidelio ploto butų pardavimas.

V.B. Radzevičienės teigimu, dauguma neparduotų butų yra apskritai nepatrauklūs - pernelyg didelio ploto, pirmuose ar paskutiniuose aukštuose, turintys daug išorinių sienų, neracionalus išplanavimo, su labai dideliais koridoriais, pereinamais kambariais, orientuoti į šiaurę.

Kas penktą būsto pirkėją domina ne butai daugiabučiuose, o individualūs namai. Naujos statybos butai per pirmąjį pusmetį sudarė 39 proc. pardavimų, senos statybos – 61 proc.

„Šiandieninė  paklausa neatspindi realios NT rinkos situacijos, nes tik nedidelę dalį pirkėjų tenkina toks būsto pasirinkimas, koks yra šiandien. Labai tikėtina, kad nemaža dalis žmonių, planuojančių įsigyti būstą,  nusprendė palaukti galimybės rinktis, o ne įsigyti esamus likučius”, - pastebėjo V.B. Radzevičienė.

Šiuo metu Vilniuje planuojamų naujų gyvenamosios paskirties plotų kiekis - apie 121 373 kv.m. Tikėtina, jog pirkėjams jie bus pasiūlyti po poros metų. Didžiausią pardavimų potencialą turi ekonominės klasės butai. Jų kaina turėtų išlikti apie 3200-3500 litų už m². Populiariausi bus mažo ploto 1-2-3 kambarių butai. Vidutinės ir prestižinės klasės butų pardavimai artimiausiu metu bus pasyvūs.

NT rinkos atsigavimą leidžia prognozuoti ir švelnėjantis bankų požiūris į skolinimą būstui. Dauguma iš apklausoje dalyvavusių bankų ateinantį pusmetį ketina nekeisti paskolų būstui įsigyti skolinimo sąlygų, 25 proc. bankų nurodė planuojantys finansavimo sąlygas šiek tiek sušvelninti, o jų griežtinti neplanuoja nė vienas bankas.

Pusė bankų mano, kad ateinantį pusmetį paskolų būstui įsigyti paklausa šiek tiek padidės, kita pusė mano, kad ji beveik nesikeis. Tokios optimistinės paskolų būstui įsigyti sąlygų keitimo ir paklausos didėjimo prognozės stebimos pirmą kartą nuo 2006 m. balandžio mėnesio.

Daugiau kaip pusė bankų (61 proc.) mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų pasibaigti iki 2011 m. pabaigos. Jų manymu gyventojai Vilniuje šiandien yra pajėgūs už būstą mokėti vidutiniškai iki 200 tūkst. litų.

„Baldų ir interjero prekių prekyba tiesiogiai susijusi su tendencijomis nekilnojamojo turto rinkoje. Šiuo metu verslininkai, formuodami savo prekių pasiūlą, turėtų atsižvelgti į pasikeitusius žmonių vartojimo įpročius ir išaugusius reikalavimus kokybei, ateities prognozes. Paklausą turi kokybiški daiktai už protingą kainą. O ateityje prognozuojamas NT rinkos atsigavimas turėtų pagyvinti ir prekyba prekėmis namams”, - sakė V.B. Radzevičienė.