Zoologijos sodas švenčia 70-metį (nuotr.)

Kauno zoologijos sodas atidarytas 1938 metais liepos 1 dieną gražiame A. Mickevičiaus slėnyje. Atidarymo dieną ekspoziciją sudarė tik 40 eksponatų: penkios lapės, vienas taurusis elnias, trys briedžiai, šernas, baltasis gandras, pilkasis garnys, ereliai, pelėdos, danieliai, du vilkai, meškėnai, baltieji šeškai, grifai, asilas ir anglų parko galvijas.

Dar senaisiais pagonybės laikais žmones traukė ir tuo pačiu baugino laukiniai gyvūnai. Vieni jų buvo garbinami. Tai gyvatės, plėšrieji paukščiai, galvijai ir kiti, o kitiems buvo įkūnijami piktųjų dvasių pavidalai. Tais senaisiais amžiais gyvūnai buvo vertinami pagal jų naudingumą ar pavojingumą.

Nėra jokių abejonių, kad žmonija nuo seno kolekcionavo gyvūnus. Pradžioje aptvaruose laikė prijaukintus (naminius) gyvūnus, o vėliau karaliai ir didikai pramogoms ėmė laikyti sugautus laukinius gyvūnus. Daugiau kaip prieš pusketvirto tūkstančio metų buvo sukurtas didžiulis Amono zoologijos sodas Egipte. Anglijos karaliai Taueryje žvėris laikė 6 šimtmečius iki XIX a. Tokius Žvėrynus turėjo ir Lietuvos kunigaikščiai. Tai buvo tik šiuolaikinių zoologijos sodų užuomazgos.

Pirmasis zoologijos sodas buvo įsteigtas Austrijoje XV a., vėliau jų atsirado ir daugiau. Seniausią dabar veikiantį zoologijos sodą įkūrė 1752 metais Austrijos imperatorius Pranciškus I Vienos priemiestyje Šėnbrume. 1775 metais pradėjo veikti Madrido zoologijos sodas, 1793 metais - Paryžiaus, 1812 m. - Stuttgarto, o 1826 metais - Londono.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir gerėjant ekonominei padėčiai, ketvirtojo dešimtmečio viduryje pradėta svarstyti ar Kaune nereikėtų įkurti žvėryno. Kaimyninėse valstybėse jau veikė zoosodai - tai Varšuvos Lenkijoje, taip pat Gardine, Vilniuje, neseniai įkurtas zoosodas Rygoje. Prie šių svarstymų prisidėjo ir, galima sakyti, juos inicijavo gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas. Jis aplankęs daug pasaulio šalių ir zoosodų, pažinęs tų šalių gamtą, jos įvairovę, suprato zoologijos sodų svarbą ugdant žmonių gamtosauginę mąstyseną.

Zoologijos sodui reikėjo parinkti vietą. Ji turėjo būti miestiečių lengvai pasiekiama, o aplinka tinkama zoosodo veiklai ir patraukli lankytojams. Svarstymų būta įvairių: Freda, Panemunė, Ąžuolyno parkas.

1938 metais liepos 1 d. oficialiai atidarius Kauno zoologijos sodą, ekspoziciją sudarė tik 40 eksponatų: penkios lapės, vienas taurusis elnias, trys briedžiai, šernas, baltasis gandras, pilkasis garnys, ereliai, pelėdos, danieliai, du vilkai, meškėnai, baltieji šeškai, grifai, asilas ir anglų parko galvijas.

Tai buvo paties prof. Tado Ivanausko ir kitų zoologijos sodų jam padovanoti gyvūnai. Per metus zoologijos sodas pasipildė iki 150 eksponatų. Ypatingai ją papildė Varšuvos zoologijos sodas.

1958 m. gruodžio 4 d. Kauno zoologijos sodui suteiktas Respublikinio zoologijos sodo vardas. Jis buvo smarkiai plečiamas ir tvarkomas, įrengiami nauji voljerai ir statomi paviljonai. Gyvūnų kolekcija kasmet gausėjo. Lietuvos zoologijos sodas garsėjo sėkmingai veisiant retas ir nykstančias gyvūnų rūšis, kaip charzos, kurių jauniklis gimė 1973 metais - tai antras atvejis pasaulyje, o 1962 metais gimęs snieginis leopardas buvo pirmas atvejis Sovietųe Sąjungoje. Sėkmingai veisėsi Amūro ir Bengalijos tigrai, gepardai, leopardai, begemotai ir daugelis kitų.

Lietuvos zoologijos sodas šiandien - tai parkas su meno skulptūromis, vaikų žaidimo aikštelėmis ir nuostabia kolekcija, kuri siekia iki 2300 vienetų, apjungtų į 258 rūšis.

70-ąjį gimtadienį zoologijos sodas pasitiko vis gražėjantis ir su nemažu būriu jauniklių.