Zondas „Voyager“ priartėjo prie Saulės sistemos krašto

Toliausiai nuo Žemės nukeliavęs zondas „Voyager 1“ perdavė duomenis, leidžiančius manyti, kad jis labai arti Saulės sistemos krašto.

Dabar 17,4 mlrd. kilometrų nuo namų nutolęs zondas-veteranas užfiksavo aiškų pokyti jį supančių dalelių sraute. Tai reiškia, kad „Voyager“ labai arti prie tarpžvaigždinės erdvės.

„Voyager“ projekto mokslininkas Edwardas Stone`as giria zondą ir stebinančias mokslines žinias, kurias jis perduoda praėjus 33 metams nuo jo paleidimo.

„Kai „Voyager“ buvo paleistas, nuo kosminės eros pradžios buvo praėję tik 20 metų, tad nebuvo galima nuspėti, kad kosminis aparatas galėtų tarnauti taip ilgai. Mes net nenumanėme, kaip toli teks nukeliauti, kad ištrūktume iš Saulės sistemos. Dabar žinome, kad maždaug po 5 metų pirmą kartą pateksime už jos ribų“, – „BBC News“ kalbėjo jis.

„Voyager 1“ paleistas 1977 metų rugsėjo 5 dieną, o jo giminaitis kosminis aparatas „Voyager 2“ startavo 1977 metų rugpjūčio 20 dieną.

NASA zondų pirminė užduotis buvo išžvalgyti išorines planetas – Jupiterį, Saturną, Uraną ir Neptūną. Šį darbą jie baigė 1989 metais. Tuomet jie buvo pasiųsti gilyn į kosmosą, mūsų Paukščių tako galaktikos centro link. 

Palaikomi radioaktyvia energija, zondų instrumentai toliau gerai veikia ir siunčia duomenis į Žemę, nors dėl didelio atstumo iki Žemės radijo žinutė dabar keliauja maždaug 16 valandų.

Naujausius duomenis atsiuntė „Voyager 1“ instrumentas, stebintis saulės vėjo greitį. Šis elektros krūvį turinčių dalelių srautas aplink Saulės sistemą sukuria burbulą, vadinamą heliosfera. Vėjas keliauja „viršgarsiniu“ greičiu tol, kol jis susiduria su smūgine banga. Tuomet į tapinį regioną patekęs vėjo greitis smarkiai sulėtėja ir jis įkaista. „Voyager“ nustatė, kad šioje vietoje vėjo greitis sulėtėjo iki nulio.

„Mes pasiekėme tašką, kur Saulės vėjas, iki šiol nuolat judėjęs į priekį, daugiau nebejuda. Jis juda tik į šonus, kad galėtų savo kelionę užbaigti heliosferos uodegoje – į kometos formą panašiame objekte“, – teigė E. Stone`as.

Šis fenomenas susidaro dėl to, kad vėjas veržiasi pro medžiagą, atkeliaujančią iš kitų žvaigždžių. Tarp jų abiejų esanti riba ir yra „oficialus“ Saulės sistemos kraštas – heliopauzė. Kai „Voyager“ ją prakeliaus, jis atsidurs tarpžvaigždinėje erdvėje.

Pirmosios užuominos apie tai, kad „Voyager“ susidūrė su kažkuo nematytu, atkeliavo dar birželį. Tam patvirtinti reikėjo dar kelių mėnesių duomenų.

„Kai pastebėjau, kad turime patikimus nulius, buvau sužavėtas. Štai „Voyager“, dirbantis jau 33 metus, mums vėl parodė kažką naujo“, – teigė „Voyager“ projekte dirbantis Robas Deckeris iš Johno Hopkinso universiteto Taikomosios fizikos laboratorijos Merilende.

„Voyager“ keliauja heliopauzės link 17 km/s greičiu. E. Stone`as tikisi, kad ribą jis kirs.


Šiame straipsnyje: VoyagerzondasErdvėlaivis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių