Žemė II ir III: astronomai skelbia atradę į mūsiškę panašias planetas

Dvi neseniai atrastas planetas astronomai įvardija kaip labiausiai į Žemę panašias planetas iš visų, kurios iki šiol atrastos. Abi jos turi kietos uolienos ir ledo plutą bei skrieja aplink tą pačią Saulės tipo žvaigždę – Kepler 62. Tyrėjai yra linkę manyti, kad jose turi būti ir vandens. Dar įdomiau yra tai, kad šią planetinę sistemą sudaro net 5 planetos, o dvi šio kvinteto narės skrieja „gyvybės zonoje“.

"Sprendžiant iš to, ką šiandien galime įvertinti, – o tai yra tų planetų skersmenys ir orbitiniai periodai, – jos (Kepler 62 e ir Kepler 62 f) yra labiausiai į Žemę panašūs kosminiai objektai iš visų, kuriuos astronomams ligi šiol yra tekę atrasti, - pareiškė Notrdamo universiteto (Indiana, JAV) fizikos profesorius Džastinas Krepas (Justin Crepp).

Mokslininkas kitos planetos požymių palei Kepler 62a planetą pastebėjo prieš metus. Ne vieną mėnesį trukusi nuodugni stebėjimų analizė leido padaryti išvadą, jog naujasis pastebėtas objektas taipogi yra planeta. Tyrėjai planetas atrado pagal Kepler 62 žvaigžės šviesio pokyčius. Notrdamo universiteto astrofizikų tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Science“.

„Nuostabiausia tai, kad ši už 1,2 tūkst. šviesmečių esanti žvaigždė turi net penkias planetas, - pabrėžia Dž. Krepas. – Tai ir padėjo identifikuoti, kad žvaigždės šviesumą kaitalioja ne dvinarės sistemos partnerė, o planetos. Kai planetų atrandi net penkias ir visos jos žvaigždę pritemdo periodiškai, abejonių praktiškai nelieka.“

Vašingtono universiteto astronomijos profesorius Erikas Agolas (Eric Agol) Kepler 62f identifikavo kaip mažą, galimai uolingą planetą, kuri skrieja aplink į Saulę panašią Lyros žvaigždyno žvaigždę. Planeta yra maždaug 1,4 karto didesnė už Žemę, gauna beveik pusę tiek savosios saulės spindulių, kiek jų Žemė sulaukia iš Saulės, o aplink gimtąją žvaigždę apskrieja per 267,3 Žemės paras.

Tai yra viena iš dviejų superžemės tipo planetų, rastų Kepler 62 sistemos „gyvybės zonoje“ – tokiu atstumu nuo žvaigždės nutolusioje planetoje vanduo būtų skysto pavidalo. Kita superžemė Kepler 62e yra 1,61 karto didesnė už Žemę, o aplink saulę apskrieja per 122,4 paras. Ši planeta žvaigždės spindulių gauna 20 proc. daugiau nei jų iš Saulės gauna Žemė. Abi šios planetos yra mažiausios iš visų „gyvybės zonose“ atrastų egzoplanetų.

Kepler 62 sistemos palyginimas su Saulės sistema

„Iki šiol tokio dydžio planetų rasdavome labai arti žvaigždės – tuose pasauliuose gyvybei būtų tiesiog per karšta, - aiškina E. Agolas. – Kepler 62f yra mažiausio dydžio ir labiausiai vilties teikiančiu atstumu nutolusi nuo savo žvaigždės, todėl ją galima vadinti labiausiai į Žemę panašia egzoplaneta.“

E. Agolas yra balandžio 18 d. žurnale „Science“ publikuoto straipsnio bendraautorius. Anot jo, nors Kepler 62e ir Kepler 62f dydis žinomas, jų masė ir tankis kol kas nėra identifikuotas. Tačiau visos iki šiol atrastos tokio dydžio planetos buvo uolingos – kaip Žemė.

„Sprendžiant iš jų dydžio, jos turi kietą paviršių ir, ko gero, atmosferą, tiesa, ne pačią tankiausią – tikrai ne tokią, kokia gaubia Neptūną“, - pridūrė E. Agolas.

Kepler 62f atrasta gerokai vėliau nei jos sesės a, b ir c – šias atrado NASA Eimso tyrimų centro „Kepler Space Telescope“ vyriausias tyrėjas Viljamas Boruckis (William Borucki). Pirmos trys planetos taip pat nėra didelės – atitinkamai 1,31, 0,54 ir 1,95 karto didesnės už Žemę. Tiesa, jos skrieja gerokai per arti savosios žvaigždės, kad jose būtų galima tikėtis gyvybės.

„Štai dėl tokių atradimų ir sukurtas orbitinis teleskopas “Kepler„ – kad galėtume atrasti mažus, Žemės dydžio ir galimai Žemės temperatūrų pasaulėlius, - tęsia E. Agolas. – Reikia pridurti, kad Kepler 62f temperatūra neturėtų būti labai panaši į Žemės. Ši planeta kiek didesnė ir vėsesnė už Žemę. Tai primena mums visiems, kokia ypatinga yra mūsų Žemė ir kiek ilgai galime užtrukti (tikėkimės, ne pernelyg ilgai), kol kosmoso platybėse rasime identišką Žemės dvynę.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

aišku

aišku portretas
.... tai jau eit krautis šmutkes... Reik pasiimt nors kelis kiaušinius:)

Tai tada

Tai tada portretas
ir aš ruošiuosi.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių