- Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvą siaubusių vėtrų šiemet sulaukta keliskart. Nuo stiprių vėjų su lietumis labiausiai nukentėjo Panevėžio, Utenos, Anykščių ir Zarasų apylinkės.
Čia rasta ir daugiausiai vėjovartų – išvartytų medžių. Miškininkai sako, kad medžių virtuoliai bus tvarkomi iki pavasario, iš jų pagaminta mediena bus parduodama, nors ir pripažįsta, kad dalį jų teks palikti miško bioįvairovės išlaikymui.
Tvarkymą stabdo orai
Valstybinės miškų tarnybos direktorius Rimantas Prūsaitis GRYNAS.lt teigė, kad šiemet įvairiose Lietuvos dalyse siautusios vėtros išvertė apie 300 tūkst. kubinių metrų miškų. Didesnioji dalis žalos (apie 200 tūkst.) padaryta valstybiniuose miškuose, likusi (100 tūkst.) privačiuose. Šiuo metu, anot specialisto, yra sutvarkyta apie 30 proc. visų šių vėjovartų.
„Valstybiniuose miškuose jaučiama geresnė situacija, nes tvarkymo darbai nuo pradžių greičiau įsisuko, o privačiuose miškuose vėjovartų yra mažiau“, - situaciją komentavo R. Prūsaitis. Anot jo, tvarkymo darbus kai kuriose vietovėse šiuo metu stabdo subjurę orai – nepatvarus žemės pagrindas trukdo privažiuoti reikiamai technikai ir pan.
Anot jo, žala miškams įvertinta vizualiai, nes tiksliai apskaičiuoti, kiek medžių vėtros išvertė, sudėtinga. Vis dėlto pats skaičius nėra itin didelis. Pavyzdžiui, metinis Lietuvos miškų iškirtimas siekia iki 7-8 mln. kub. m. Miškininkams vėtros išverstus medžius reikės sutvarkyti iki pavasario.
„Pavojaus dėl vėjovartų dabar niekam nėra, dėl to ir laukiama“, - apibendrindamas sakė Valstybinės miškų tarnybos direktorius.
Anykščiuose, kuris įvardytas tarp daugiausiai nuo vėtrų nukentėjusių miestų, išlaužytų miško medžių tvarkymas jau pradėtas, tačiau dar toli gražu darbai neįpusėti. Tai GRYNAS.lt patvirtino Anykščių miškų urėdas Sigitas Kinderis. Jo teigimu, tvarkymas eina sparčiai, tačiau nuo paskutinės vėtros (spalio 6-ąją) praėjo dar labai nedaug laiko, todėl visko sutvarkyti nespėta fiziškai.
„Iki šios dienos esame jau sutvarkę beveik 7 tūkst. kub. m, o iš viso pas mus Anykščiuose išversta per 100 ha. Iki šių metų pabaigos mūsų tikslas sutvarkyti plynus sanitarinius kirtimus, iki kovo 1 pavienes vėjavartas“, - sakė S. Kinderis.
Mediena - prekė
Pasak Valstybinės miškų tarnybos vadovo R. Prūsaičio, medienos kainos šiuo metu yra neblogos, todėl tiek valstybininkai, tiek privatininkai susitvarko ir po to parduoda pagamintą medieną, nes tai yra verslas
.Jam antrino ir Anykščių miškų urėdas S. Kinderis: „Medienos paklausa yra. Kainos mus tenkina, gal kiek daugiau problemų su malkine mediena, jos nepardavimu“.
Anykščių miškų urėdijos tinklapyje skelbiami duomenys rodo, kad brangiausiai Lietuvoje šiuo metu kainuoja ąžuolo rąstai (482 Lt/ kub. m), pigiausi – drebulės pjautinieji rąstai (132 Lt/ kub.m ).
Sutvarkyta mediena, anot S. Kinderio, bus parduota pirkėjams pagal ilgalaikes ir trumpalaikes medienos produktų pardavimo sutartis. Didžioji dalis pirkėjų - juridiniai asmenys, tačiau pašnekovas tikino, kad nedideliais kiekiais miško medienos gali įsigyti ir fiziniai asmenys.
Ką daryti su biologine įvairove?
Anot R. Prūsaičio, miškuose yra numatyta palikti dalį vėjovartų miško biologinei įvairovei: „Reikalingas tam tikras kiekis, o ne bet kur, kaip kas išvertė. Mano nuomone tokia, kad miškas turi būti sutvarkytas. Biologinei įvairovei yra paliekama 3-4 kub. m“.S. Kinderio nuomonė panaši: „Reikia ir to, ir to. Vėjavartų kiekis negali būti be galo didelis, nes tada susiformuoja kenkėjų židiniai ir jie gadina aplinkinius medynus, džiūsta medžiai. Negalime leisti, kad miškas masiškai džiūtų“.Jo teigimu, biologinei įvairovei palaikyti yra numatyti normatyvai ir tvarka, kurių ir yra laikomasi.
„Vėjovartų liks, bet jų neturėtų būti daugiau kaip 5 kub. m. 1 ha”, - aiškino Anykščių miškų urėdas.
„Vėjovartose nematome tokio didelio blogio, kokį dažnai mato miškininkai“, - GRYNAS.lt teigė Lietuvos gamtos fondo specialistas Danas Augutis. Anot jo, ūkiniuose miškuose miškininkai gali susitvarkyti, kaip tik nori, tačiau labiausiai neramina vėjovartų naikinimas saugomose teritorijose ir draustiniuose.
„Kertinėse miško buveinėse miškininkai neatsargiai vėjovartas šalina, nežiūrėdami, kaip tai paveiks miškus. Čia matome tam tikrą pavojų“, - dėstė pašnekovas.Jis sutiko su miškininkų išsakytais nuogąstavimais, kad kai kurių medžių rūšių vėjovartos gali tapti puikiu šaltiniu parazitams daugintis. Tai ypač būdinga eglių vėjovartoms, tačiau miškininkai, anot D. Augučio, dažnai tą patį principą taiko visiems medžiams, o jie nėra vienodi.
„Pavyzdžiui, Švedijoje vėjovartos iš dešimties medžių nekelia pavojaus, o pas mus Lietuvoje jau vienas medis kelia. Tai yra sutartinis dalykas“, - dėstė gamtosaugos specialistas.
D. Augučio svarstymu, vėjovartos gali ne tik sunaikinti, bet ir sukurti naujas buveines.
Lietuvos gamtos fondas informuoja, kad negyvos medienos rūšys (virtuoliai, sausuoliai, stuobriai), yra neatsiejama sveiko miško dalis.
Tyrimai rodo, kad mūsų klimato juostoje nuo negyvos medienos yra priklausoma net 5000 – 7000 gyvūnų, augalų ir grybų rūšių. Jei ne jie, pelėdos, geniniai paukščiai ir šikšnosparniai neturėtų kur perėti, o šiaurinis elniavabalis (Lot. Ceruchus chrysomelinus) ir daug kitų į Raudonąją knygą įrašytų vabzdžių rūšių neberastų kuo maitintis, todėl tiesiog išnyktų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“5
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...