- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaliaujamai mažėjant gėlo vandens ištekliams (arba priešingai – didėjant jo poreikiams) mūsų planetoje, mokslininkai jau šiandien galvoja, kaip būtų galima gauti vandens ir iš kitų Saulės sistemos kūnų – planetų, jų palydovų ir net asteroidų. Net jei vandens nepritrūksime gyvendami Žemėje, tai ką reikės daryti kolonizuojant kitas planetas - negi skraidinsime paskutinius gėlo vandens lašus į kosmoso tolius?
Portale discovermagazine.com svarstoma apie žmonijos galimybes įsisavinti vandenį iš mums artimų kosminių kūnų.
Kai praeitų metų rugsėjį marsaeigis „Curiosity“ mūsų kaimynystėje besisukančios planetos paviršiuje aptiko kažkada ten tekėjusių vandens upių požymių, visi pripažino didžiulę šio atradimo svarbą. Iš tikrųjų pastaraisiais metais mokslininkams pavyko rasti įrodymų, jog vandens gali būti ir daugelyje kitų vietų – planetose, mėnuliuose ir asteroiduose. Šie faktai teikia daug vilčių visiems įsivaizduojantiems šią įprastą ir gerai pažįstamą substanciją kaip būsimosios kosmosu paremtos ekonomikos pagrindą.
Tokia mineralus iš kosmoso ketinanti išgaunanti kompanija kaip Ostine (Austin), Teksaso valstijoje, įsikūrusi „Schackleton Energy“, ketinanti eksploatuoti vandenį, paversdama jį vandeniliu varomų raketų kuru, galėtų tapti tarpplanetinio greitkelio „Exxon Mobil“ antrininke.
Planetų tyrėjo Andrew Rivkino iš Johnso Hopkinso universiteto teigimu, jeigu kas galėtų įvertinti tokios inžinerijos technines galimybes ir jos ekonomines perspektyvas, tai kodėl gi ne – žaliavų ten yra pakankamai, tik imk.
Jūsų dėmesiui pateikiame šešis pačius įdomiausius galimus vandens gavimo šaltinius. Kartu ir pasvarstymai apie tokių perspektyvų realumą.
1. Mėnulis
Netoli pietinio Mėnulio poliaus esančiuose tamsoje skendinčiuose krateriuose gali slypėti milijardai tonų sušalusio į ledą vandens, o dar maždaug pusė šio kiekio gali glūdėti šiaurėje, teigia „Schackleton Energy“ techninis direktorius Jimas Keravala.
2. Žemė
Mūsų gimtoji planeta turi milžiniškus lengvai pasiekiamo vandens kiekius, tačiau vieno paprasto litro pasiuntimas į Mėnulį, jei jame įkurtume kosmoso bazes, kainuotų ne mažiau kaip 10000 dolerių. O jei dar toliau, pavyzdžiui, Marso naujakuriams, šie kaštai bus dar didesni. Vis dėlto, kai kurių ekspertų nuomone, vandens išgavimas Mėnulyje ir jo apdorojimas mūsų palydovo paviršiuje galėtų atsieiti dar brangiau.
3. Cerera
Cerera yra maždaug 970 km skersmens nykštukinė planeta, kuri iki 2006 metų laikyta asteroidu Nr. 1 (po astronomų susirinkimo paskelbta nykštukine planeta). Nors ji mažiausia iš aptiktų planetų, jos masė sudaro apie trečdalį viso asteroidų žiedo masės. Ją 1801 m. sausio 1 d. atrado italų astronomas iš Palermo Džiuzepė Pjacis (Giuseppe Piazzi). Manoma, kad po jos uolėtu paviršiumi gali būti apie 8 km storio ledo sluoksnis. Atlikti ten gręžimo darbus būtų tikras technologinis iššūkis, bet kosmoso kalnakasybos eksperto Dale‘o Boucherio iš Sadberyje (Ontarijo provincija, Kanada) įsikūrusios NORCAT teigimu, eksploatacija būtų įmanoma, o silpnas planetos gravitacijos laukas palengvintų vandens iš ten transportavimą.
4. Europa
Spėjama, kad Europoje – ketvirtame pagal dydį Jupiterio palydove – gali tyvuliuoti milžiniško dydžio vandenynas, kurio gylis gali siekti net 80 km. Tačiau vanduo čia glūdi po atbaidančiu maždaug 19 km storio ledo sluoksniu. Dėl tokio storo vandenį dengiančio ledo sluoksnio ir dėl nemenkos gravitacijos Europos vanduo galėtų dominti daugiau moksliniu požiūriu – kaip galima terpė gyvybei, o ne kaip potencialus naudoti tinkamo vandens šaltinis.
5. Enceladas
Šio maždaug 500 km skersmens šešto pagal dydį Saturno palydovo pietiniame poliuje, kurį dengia ledas, geizerių pavidalu į erdves trykšta vandens fontanai, kurie per sekundę išspjauna apie 56 galonus (254 litrus) vandens. Deja, šio vandens šaltinio patrauklumas dėl Enceladą ir mūsų planetą skiriančio milžiniško apie 1,28 milijardo kilometrų atstumo nėra itin didelis.
5. Marsas
Marsaeigio „Curiosity“ 2012 metais padaryti atradimai leidžia manyti, jog Raudonojoje planetoje kažkada tikrai tekėjo vandens upės. Be to, Marso poliuose galima aptikti ir sušalusio į ledą vandens ir anglies dvideginio mišinio. Tačiau klausimas, kokie iš tikrųjų vandens kiekiai gali glūdėti šioje planetoje, kol kas lieka atviras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...
-
Atostogos pajūryje – be ryšio?28
Panašu, kad atostogos pajūryje šiemet gali būti be ryšio. Jau dabar Palangos ir Šventosios gyventojai skundžiasi, kad sunku paskambinti mobiliuoju telefonu, o atėjus vasaros sezonui, kai į pajūrį suvažiuos daugybė poilsiaut...
-
Dirbtinis intelektas didina pasitenkinimą darbu?
Tyrimas, atliktas „McKinsey Global Institute“, rodo, kad iki 2030 m. mažiausiai 14 proc. darbuotojų visame pasaulyje, o tai daugiau nei 470 mln. žmonių, gali tekti keisti savo karjeros kryptį dėl skaitmenizacijos, robotizacijos ir dirbtinio i...
-
Europos Parlamentas galutinai pritarė svarbiam dirbtinio intelekto įstatymui
Europos Sąjungos teisės aktų leidėjai uždegė žalią šviesą istorinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas dirbtinis intelektas (DI), pašalinę paskutinę kliūtį, trukdžiusią oficialiai jas priimti. ...
-
Dirbtinis intelektas medicinoje: gali pakeisti dar vieną profesiją?7
Dirbtinis intelektas vis dažniau pritaikomas medicinos srityje. Specialistai sako, kad naujovės bus ypač naudingos psichologams ir jų pacientams. Tačiau gyventojai naujomis technologijomis dar nepasitiki. ...
-
Lietuvoje vykdomame projekte – pažangios ir modernios švietimo idėjos1
Mokslas atidaro duris į pasaulio tyrinėjimo procesus, atsiveria didžiulės galimybės analizuoti paslaptingo gamtos pasaulio erdves, keisti mokymosi perspektyvas. Žmogaus išradingumui nėra ribų: visai neseniai žinių pasaulį užvaldė informacin...
-
JT įspėja: dirbtinio intelekto įrankiai kuria seksistinį turinį4
Populiariausi pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) įrankiai yra paremti „OpenAI“ ir „Meta“ programomis, kurios rodo išankstinį nusistatymą prieš moteris, parodė ketvirtadienį Jungtinių Tautų kultūros organizacijos UN...
-
Pasaulinę šlovę pelniusi lietuvė mokslininkė prisidėjo prie COVID-19 pandemijos suvaldymo11
Lietuva gali didžiuotis daugybe gabių ir talentingų asmenybių. Fizinių ir technologijos mokslo centro mokslininkė dr. Ieva Plikusienė – neabejotinai yra viena iš jų. Ne veltui pasaulio žiniasklaidoje ji pristatinėjama mokslo „roko ...
-
Kad asmenukė nevirstų vaikystės trauma ar nusikaltėlių masalu
Daugelis vaikų šiandien internete pasirodo dar gerokai iki pradėdami vaikščioti ar net tikrojo atėjimo į šį pasaulį. Užsimezgusios gyvybės džiaugsmo pripildyta ultragarso nuotrauka ir pirmieji vaikelio žingsniai jau spėjo tapti...
-
Daugelyje šalių buvo sutrikusi „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ veikla18
Daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, antradienį sutriko bendrovės „Meta“ socialinių tinklų „Facebook“, „Messenger“, „Instagram“ ir „Threads“ veikla, šimtams tūkstančių vartot...