Vagių triukai: kaip dviračio spyną atrakinti šalčiu?

Tvirtas, kietas, atsparus. Lyg ir sinonimai? Kalbant apie lagaminą – gal ir taip. Tačiau į šiuos būdvardžius pažvelgus iš medžiagų fizikinių savybių kampo, vaizdas keičiasi iš esmės. Kiekvienas iš šių žodžių turi atskirą, specifinę reikšmę, kuria skiriasi nuo kitų dviejų žodžių. Tie skirtumai gana neblogai paaiškina, kodėl ne taip jau ir paprasta pagaminti vagims sunkiai įveikiamą dviračio spyną.

Įsivaizduokite iš deimanto pagamintą grandinę. Perkirsti ją bet kokiu metalo pjūklu būtų neįmanoma. Tačiau deimantinę grandinę kur kas paprasčiau būtų galima įveikti paprasčiausia plyta. Deimantai yra kieti, tačiau kartu ir dužūs – panašiai kaip stiklas. Deimantui trūksta atsparumo: gebėjimo sugerti energiją ir išlikti nepažeistam. Tad guminė grandinė technine prasme būtų gerokai atsparesnė už deimantinę grandinę – bergždžiai daužyti ją plyta ar kuo kitu būtų galima ištisas valandas. Gumai nuo to – nei šilta, nei šalta. Tiesa, prieš bet kokį pjūklą guma yra bejėgė.

Pagaminti nepaprastai kietą medžiagą, kuri būtų dar ir atspari, iš principo yra beveik neįmanoma. Kuo kietesnė medžiaga, tuo mažiau ji pasižymi gebėjimu absorbuoti energiją ir spriegti ją atgal, ką puikiai sugeba minkštesnės medžiagos. Kietumas reiškia, jog jo įveikimui gali pakakti mažiau energijos. Pavyzdžiui, plienas. Dviračių spynų trosai gaminami iš labai atsparaus plieno. Tokio troso daužydamas plaktuku nenumuši. Tačiau plieno trosas, lyginant jį su daug anglies turinčiu plienu, iš kokio gaminami metalo pjūklai, yra labai minkštas.

Tad geros spynos yra tokios, kurių išorinis sluoksnis yra velniško kietumo, tačiau dužus, o vidinis sluoksnis (šerdis) – minkštesnis (taigi, atsparesnis). Tiesa, vagys labai gerai žino, jog net ir labai geros spynos turi silpnąją vietą: beveik bet kokia medžiaga (įskaitant plieną) minkštumą ir lankstumą praranda labai žemoje temperatūroje. Nors tvirtumo (trečias iš išvardintų būdvardžių) medžiaga nepraranda ir šaltyje – kad ją sudaužytum, reikės nemažai jėgos. Tiesa, šaltis šią užduotį gerokai palengvina.

Net ir kiečiausias, atspariausias spynas su tam tikru purškiamu flakonėliu (iš esmės jame yra suslėgta cheminė medžiaga difluoroetanas) atšaldžius iki -25ºC, jos tampa pakankamai dužios, kad būtų galima „atrakinti“ stipriais plaktuko smūgiais. Čia ką nors sugalvoti spynų gamintojai vargu ar gali. Tiesa, belieka guostis, jog „nudžiauti“ dviračius tokių metodu – ne taip jau ir patogu. Retas praeivis neatkreips dėmesio į garsius smūgius ir prie prirakinto dviračio plaktuku besidarbuojantį asmenį.

Kaip dviračių spynos gali būti atrakinamos šalčiu, žiūrėkite šiame vaizdo siužete.


Šiame straipsnyje: dviratisvagis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Pasakos

Pasakos portretas
Nereikia rašinėt nesąmonių, kad prie -25 plienas tampa trapiu ir nepakankamai stipriu, kaip tada Sibire technika dirba? Realiai, stiprumas sumažėja prie -200, bet merkti spyną į azotą nelabai kas sugalvos, be to, stiprumas sumažėja ne kartais, o tik santykinai nedaug, todėl sudaužyti vis tiek reikia didelės jėgos.

Klausimas

Klausimas portretas
Čia straipsniu dviračių vagis tobulėti skatinate?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių