- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Astronomai teigia aptikę įrodymų planetos, kurią neseniai sunaikino žvaigždė. Tai pateikia įžvalgų, koks likimas po kelių milijardų metų laukia Žemės.
Mokslininkai „prarytos“ planetos pėdsakų aptiko analizuodami motininės žvaigždės cheminę sudėtį. Jie taip pat mano, kad kaimyninio pasaulio sunaikinimas kitą, išlikusią planetą, nubloškė į neįprastą orbitą, praneša BBC.
JAV, Lenkijos ir Ispanijos mokslininkų komanda atradimą padarė studijuodama žvaigždę BD+48 740, kuri priskiriama raudonųjų milžinių klasei. Stebėjimai atlikti „Hobby Eberly“ teleskopu, esančių McDonaldo observatorijoje Teksase.
Netoli raudonųjų milžinių branduolio kylanti temperatūra verčia šias senas žvaigždes plėstis. Dėl šio proceso sunaikinamos netoli žvaigždės esančios planetos.
„Panaši lemtis gali laukti ir vidinių mūsų Saulės sistemos planetų, kai po 5 mlrd. metų Saulė taps raudonąja milžine ir išsiplės iki Žemės orbitos“, – teigė tyrimo bendraautorius Alexanderis Wolszczanas iš Pensilvanijos valstijos universiteto.
Pirmasis pradingusios planetos įrodymas – keista žvaigždės cheminė sudėtis.
Spektroskopinė BD+48 740 analizė parodė, kad joje esama neįprastai didelių ličio, reto elemento, sukurto per Didįjį sprogimą prieš 14 mlrd. metų, kiekių.
Litis žvaigždėse greitai suyra, taigi didelis jo kiekis senoje žvaigždėje yra labai neįprastas dalykas.
„Teoretikai nurodė tik kelias, labai specifines sąlygas, kuriomis litis gali susidaryti žvaigždėse, išskyrus Didįjį sprogimą. BD+48 740 atveju tikėtina, kad ličio gamybą sukėlė planetos dydžio masė, kuri pateko į žvaigždę ir ją įkaitino, kol žvaigždė ją virškino“, – aiškino A. Wolszczanas.
Antrasis įrodymas, kurį aptiko astronomai, yra labai elipsinė naujai atrastos planetos, skriejančios aplink raudonąją milžinę, orbita. Iki šiol nepastebėtas pasaulis yra mažiausiai 1,6 didesnės masės nei Jupiteris.
Tyrimo bendraautorius Andrzejus Niedzielskis iš Mikalojaus Koperniko universiteto Torūnėje, Lenkijoje, teigė, kad tokios ekscentriškos orbitos būdingos evoliucionuojančių žvaigždžių planetinėms sistemoms.
„Iš tiesų BD+48 740 planetos orbita yra labiausiai elipsinė iš visų iki šiol atrastų“, – pridūrė jis.
Kadangi tokios keistos orbitos dažniausiai atsiranda dėl planetų gravitacinės sąveikos, astronomai įtaria, kad pradingusios planetos nėrimas žvaigždės link išgyvenusiai planetai suteikė energijos pliūpsnį.
Šis pastūmėjimas ją nuginė į dabartinę neįprastą orbitą.
„Užklupti planetą tuomet, kai ją naikina žvaigždė, yra beveik neįtikėtinas žygdarbis, turint omenyje šio proceso greitumą, tačiau tai, kad toks susidūrimas vyko, galima dedukuoti iš poveikio žvaigždės cheminei sudėčiai. Smarkiai išilgėjusi planetos, kurią aptikome aplink ličiu užterštą raudonąją milžinę, orbita yra kaip tik tokie įrodymai, kurie leistų manyti, kad žvaigždė neseniai sunaikino dabar jau pradingusią planetą“, – komentavo komandos narė Eva Villaver iš Madrido autonominio universiteto Ispanijoje.
Tyrimo detalės skelbiamos leidinyje „Astrophysical Journal Letters“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?11
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...