Tyrimas: prekyba rašto darbais – klesti, o daugiau nei pusė studentų tai toleruoja

2011-03-09 19:10:38
DMN inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

Tyrimas: prekyba rašto darbais – klesti, o daugiau nei pusė studentų tai toleruoja Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

69 procentai studentų toleruoja nesąžiningą kolegų elgesį perkant akademinius rašto darbus, o dešimtadaliui apklaustųjų yra patiems tekę pirkti kitų parengtus rašto darbus.

Tokie duomenys gauti atlikus tyrimą "Neteisėta akademinių rašto darbų apyvarta: reiškinio paplitimo mastas ir priežastys Lietuvos aukštosiose mokyklose".

Lietuvos studentų sąjunga atkreipia dėmesį į plataus masto rašto darbų pardavinėjimą ir toleranciją šiam reiškiniui bei ragina kuo skubiau spręsti šią opią akademinės etikos problemą.

"Faktas, jog dauguma apklaustųjų yra vienu ar kitu būdu susidūrę su rašto darbų pirkimu, liudija ne vien tai, jog patiems studentams trūksta žinių ir tinkamo požiūrio į savąsias studijas, bet ir rodo mūsų akademinės kultūros skaudulius. Tai signalas, jog problemai spręsti nepakanka finansinių sankcijų ar diegiamo formalaus etikos kodekso, dėstytojų įsitraukimas pernelyg pasyvus, o aukštųjų mokyklų atsakomybė yra nepakankama", - teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, tik 2 proc. studentų apie rašto darbų pirkimo atvejus praneštų dėstytojams ar aukštosios mokyklos administracijai ir mažiau nei trečdalis (28 proc.) apklaustųjų ryžtųsi kolegą paskatinti elgtis sąžiningai. Tuo tarpu 67 proc. tyrimo dalyvių patvirtino pažįstantys asmenų, kurie perka rašto darbus, o 38 proc. - pažįsta aplinkinių, kurie prekiauja darbais. Girdėję apie prekybą rašto darbais nurodė 97 proc. respondentų.

Dažniausia nesąžiningo akademinio elgesio priežastimi studentai įvardijo norą užsidirbti papildomų pajamų, tokius motyvus paminėjo net 92 proc. apklaustųjų. Anot studentų, nesąžininga veikla taip pat gali būti pateisinama, kai studijos nėra vienintelis asmens užsiėmimas.

"Apklausos rezultatai įrodo, jog dabartinei situacijai keisti būtinas kompleksiškas požiūris, o šiuo metu taikomos priemonės – nepakankamos. Šiuo atveju jau turime kalbėti apie akademinę kultūrą, kuri klesti Lietuvoje, o kartu ir apie akademinės etikos ir procedūros kontrolieriaus institucijos atsiradimą, kuriam Seimas nepritarė praėjusių metų rugsėjį", - atkreipia dėmesį Studentų sąjungos prezidentas D. Dikšaitis.

Pasak studentų organizacijos vadovo, Seimo nariai, stebėdami tokią situaciją Lietuvos mokslo ir studijų sistemoje, turėtų suskubti ir dar artimiausios sesijos metu atnaujinti diskusiją dėl akademinės etikos kontrolieriaus institucijos. "Mes esame ir būsime organizacija, kuri ragintų patvirtinti kontrolieriaus tarnybos steigimą, nes prieš falsifikavimą, plagijavimą, nusirašinėjimą bei kitas akademinio nesąžiningumo formas derėtų imtis griežtų priemonių. Priešingu atveju rizikuojame ne tik akademinės etikos pamatiniais principais, bet ir aukštojo mokslo kokybe apskritai", - tvirtina Studentų sąjungos prezidentas.

Šiame straipsnyje: rašto darbas studijos

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 3

NAUJAUSI KOMENTARAI

Hm

Tre, 2011-03-09 16:02

Pirmiausia reiketu pradeti nuo destytoju, nes yjie tai toleruoja. Kita vertus prasminga ivesti ir skundimo taktika tarp studentu. Kodel vienas rasydamas pats kartais net gauna blogesni bala nei tas, kuris nusiperka?

Destytuvas

Tre, 2011-03-09 17:25

O man pakanka poros klausimų, kad patirčiau, jog ne pats studentas tą darbelį rašė. Nereikia jokių tyrimų, jeigu patys profesoriai trokšta būti apgaudinėjami. Prieš daug metų Kauno politechnikos instituto doc. Ilgūnas palikdavo studentus vienus be priežiūros ruoštis teorinės mechanikos egzaminui. Ir nė vienas nemokantis nepraeidavo.

Kęstas

Tre, 2011-03-09 17:29

Žema studijų Lietuvos universitetuose kokybė, aukšta studijų kaina, smunkanti ekonomika verčia rimtai pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose. Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus. Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės. Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams. Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime. Tai, ką turime, gana negražiai atrodo. Nusirašinėjimai ir kitos apgavystės yra dažni atvejai. Deja, jie turi rimtas pasekmes. Jei grupė, kurioje gerai mokaisi, puikiai nusirašinėja, arba pasamdo parašyti jiems puikius kursinius darbus, tai tavo gero mokymosi neužteks, nes rezultatai bus prastesni, negu tų apgavikų. Teks toliau Lietuvoje brangiai mokėti už studijas. Sukūrėme sistemą, kurioje kuo daugiau pinigų turi, tuo mažiau tau tenka mokėti. Tai kur tikroji nelaimė žmogui: studijuoti geriausiuose ar bent geruose pasaulio universitetuose, dirbti aukštos kvalifikacijos darbą už padorų uždarbį ar skursti Lietuvoje bedarbiu? Kodėl jūs bandote kvailinti laisvus jaunus žmones, slėpdami nuo jų emigracijos potencialą? Kodėl, taip naikindami lietuvių jaunimą, jūs dar drįstate vaizduoti pelėsiais padengtus patriotus?

VISI KOMENTARAI 3