Tartrazinas (E-102): vilnos dažiklis atsidūręs jūsų lėkštėje

Muilas, gaivusis gėrimas, vilnonis megztinis, zefyras, marinuoti agurkai, saldainių vyniojimo popierius, konservuoti žirneliai ir vaistų glazūra... Atrodytų, ką bendro gali turėti mums įprasti, bet visiškai vienas į kitą nepanašūs daiktai?

Tačiau vos pasidomėjus jų gamybos ypatumais galime rasti vieną juos visus vienijančią savybę: minėtieji daiktai, pramoninės gamybos metu, dažniausiai būna dažomi, o dažymui dažnai naudojami sodriai geltonos ar oranžinės spalvos dažai. Tiesa, jūs galite paklausti, prie ko čia agurkai ar žirneliai, bet apie tai vėliau.

Kaip jau supratote, kalbėsime apie dažiklį. Ir tai ne šiaip dažiklis, o sintetinių dažiklių „šeimos“ pradininkas tartrazinas, žymimas kaip E-102. Šis maisto ir farmacijos pramonėje plačiai naudojamas dažiklis buvo sukurtas dar 1884 metais ir laikomas seniausiu iki šiol maisto ir farmacijos pramonėje naudojamų dažiklių. Tiesa, jis buvo kuriamas ne maistui dažyti – chemikas Cigleris ieškojo būdo pigiai ir efektyviai dažyti vilną geltona spalva.

Reikia pripažinti, kad rezultatas buvo įspūdingas. Tartrazinas – tai vandenyje tirpstanti, bet atspari rūgštims (t.y., ir esančioms vaisiuose) ir etanoliui, suyranti net 150 °C temperatūroje cheminė medžiaga, puikiai tikusi, pagal savo pirminę paskirtį, – siūlams ir audiniams dažyti. Bet svarbiausia tartrazino patrauklumo pramonei priežastis yra pigumas.

Žinoma, kad tartrazinas naudojamas ir su kitais dažikliais, kai reikia išgauti patrauklų produkto atspalvį (žalią, mėlyną), o kompleksinių šių junginių tyrimų niekas neatlikinėjo.

Tartrazinas – tikras šalutinis kito technologinio proceso produktas, išgaunamas perdirbant akmens anglies degutą. Šiuo metu 1kg dažiklio rinkos kaina svyruoja tarp 1-3 JAV dolerių, priklausomai nuo perkamo kiekio. Palyginimui: natūralaus beta-karotino pagrindu gaminamo maistinio dažiklio kaina yra 10 kartų didesnė. Būtų keista, jei tokiam ekonomiškai naudingam produktui nebūtų ieškoma vis naujų panaudojimo pramonėje galimybių.

Šlovingasis dažiklio žygis maisto pramonėje prasidėjo apie 30-uosius praėjusio šimtmečio metus, kuomet buvo nutarta, kad jis yra saugus ir tinkamas maisto gamyboje. Logiška, kad nei to laikmečio Didžiosios depresijos sąlygomis, nei vėliau, vykstant pasauliniam karui, niekas pernelyg nesirūpino tolimesniais tartrazino poveikio tyrimais, tad pirmosios nerimą keliančios žinios apie šio dažiklio poveikį atsirado 1957 m., kuomet tiriant alerginio bėrimo (dilgėlinės) priežastis buvo nustatytos tiesioginės sąsajos tarp ligos ir dažiklio vartojimo. Tada tartrazinas buvo pripažintas alergiją sukeliančia medžiaga. Buvo teigiama, kad 5–10 proc. visų dilgėlinės atvejų galima sieti būtent su tartrazino naudojimu.

Taip nuo 1958 metų dažiklio naudojimą vakarų šalyse pradėjo riboti, o visišką draudimą naudoti tartraziną viena po kitos priėmė Norvegija, Austrija, Italija. Kitose šalyse buvo žymiai apribotas jo naudojimas.

O tuo tarpu blogų naujienų vis daugėjo. Atsirado patvirtintų duomenų, kad tartrazino vartojimas yra sukėlęs kur kas pavojingesnę nei dilgėline vadinamą alerginę reakciją – tai vadinamąjį Kvinke patinimą, kuris, susiklosčius tam tikroms nepalankioms aplinkybėms (pvz., atsiradus patinimui ryklės srityje), kelia pavojų gyvybei. Be to, įvairių tyrimų metu buvo nustatytas ryšis tarp tartrazino vartojimo ir hemoglobino kiekio kraujyje kritimo. 2–4 metų amžiaus vaikų hiperaktyvumas taip pat gali būti tartrazino naudojimo pasekmė (1984 m. ir 2002 m. Rusijoje buvo publikuotos tyrimų ataskaitos). Didžiosios Britanijos maisto standartų agentūra (FSA), užsakiusi Southamptono universitetui analogišką tyrimą, gavo tokius pat rezultatus ir dar papildomai nustatė dėmesio sukaupimo pablogėjimus. E-102 kodu žymėtų prekių turėtų vengti ir tie, kurie jautrūs acetilsalicilo rūgščiai (aspirinui).

Šiuo metu aktyviai tiriamas tartrazino mutageninis poveikis. Ir nors nėra neginčijamų įrodymų, kad dažiklis gali sukelti vėžį, tačiau mokslininkų dėmesys krypsta į šio produkto sąveikas su kitomis maiste esančiomis sintetinėmis medžiagomis. Tarp sąveikų, įtariamų mutageniniu poveikiu, specialistų vadinama tartrazino sąveika su vienu populiariausiu konservantu natrio benzoatu ( E-211).

Šis maisto ir farmacijos pramonėje plačiai naudojamas dažiklis buvo sukurtas dar 1884 metais ir laikomas seniausiu iki šiol maisto ir farmacijos pramonėje naudojamų dažiklių. Tiesa, jis buvo kuriamas ne maistui dažyti – chemikas Cigleris ieškojo būdo pigiai ir efektyviai dažyti vilną geltona spalva.

Žinoma, kad tartrazinas naudojamas ir su kitais dažikliais, kai reikia išgauti patrauklų produkto atspalvį (žalią, mėlyną), o kompleksinių šių junginių tyrimų niekas neatlikinėjo.

Tiesa, reikia pripažinti, kad yra ir kitokia pozicija tartrazino atžvilgiu, kai teigiama, kad produktas yra visiškai saugus (sunku būtų tikėtis ko kito, žinant apie neįtikėtinai žemą dažiklio kainą, aut. pastaba ). JAV maisto ir vaistų saugos specialistai teigia (1986 m. atlikto tyrimo duomenys), kad alerginės reakcijos į tartraziną tikimybė yra vienas atvejis iš 10 tūkst. gyventojų. Tačiau ir JAV buvo rekomenduota mažinti tartrazino naudojimą maisto ir farmacijos pramonėje.

O štai Europos Sąjunga, nepaisant to, kad dažiklio naudojimas buvo kai kuriose šalyse visiški uždraustas, o kitur – ribojamas, 1994 metų direktyva vėl atvėrė kelią plačiam jo naudojimui.

Taigi, jums spręsti, ar pasitikėti tartrazino saugumu, ar vis tik vengti prekių, pažymėtų E-102 indeksu.


Šiame straipsnyje: tartazinasKonservantai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Ne

Ne portretas
Nėra nei vieno sintetinio absoliučiai švaraus ir sveiko maisto dažiklio. Jų reikia vengti kaip maro. Tik, deja, net vitaminų apvalkalai būna "paspalvinti" tartrazinu ar kt. dažikliais. Taip ir "kuria" pramonė mums vėžį...

...

... portretas
... o ką, gi norit spalvoto zefyro? Ir kad man PIGIAI !!! Tai ir rykit pigų, spalvotą zefyrą su tartrazinu. Pramonė jūsų paslaugoms ...

As

As portretas
Blin perskaičiau ir vistiek nesupratau, prie ko čia tie agurkai ir žirneliai
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?
    Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?

    Tiesiog neįtikėtina, kokie mes plaukuoti. Žinoma, palyginti, pavyzdžiui, su šimpanzėmis, galime atrodyti beveik pliki. Tačiau iš tiesų visas mūsų kūnas, išskyrus delnus ir padus, yra plaukuotas. Žmogus turi apie 5 milijonus foli...

  • Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų
    Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų

    Tikimės, kad kito dešimtmečio pabaigoje mūsų kompiuteris prižiūrės erdvėlaivius, kurie bus siunčiami į tolimąsias Saulės sistemos planetas, 1969 m. žurnalistui Jurgiui Blekaičiui sakė profesorius Algirdas Antanas Avižienis. Jo vadovaujam...

    1
  • Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?
    Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?

    Varle.lt mobiliųjų įrenginių specialistų teigimu, išmanieji laikrodžiai yra šiek tiek kitoks įrenginių žanras nei išmanieji telefonai. Ką siūlo „Huami“ kompanija, pagal „Xiaomi“ užsakymą „Xiaomi A...

  • Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį
    Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį

    Arabijos pusiasalyje pirmadienio vakarą padangę nušvietė atgal į Žemę krentanti nepilotuojama Rusijos kosminė krovinių kapsulė, žiūrovų nuo Dubajaus iki Rijado akivaizdoje subyrėjusi Žemės atmosferoje ir nukritusi į Indijos vandenyną. ...

  • Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?
    Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?

    Jeigu kas nors paprašytų jūsų įvardinti bent vieną pasaulyje garsią moterį mokslininkę, kokia pavardė jums pirmiausia šautų į galvą? Tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie radioaktyvumo tyrinėtoją ir dviejų Nobelio premijų ...

  • Perka kompiuteriukus penktokams: lėšų surinkta pusei mokinių
    Perka kompiuteriukus penktokams: lėšų surinkta pusei mokinių

    Šių metų pavasarį gimusi iniciatyva „Kompiuteriukai vaikams“ įgauna pagreitį. Anot, projekto organizatorių, šiuo metu Lietuvos penktokams jau yra nupirkta daugiau nei 13 tūkst. „Micro:bit“ kompiuteriukų. Prie inici...

  • Skirs daugiau nei 14 mln. dolerių būsimoms darbo kartoms ugdyti
    Skirs daugiau nei 14 mln. dolerių būsimoms darbo kartoms ugdyti

    „Dell“ iki 2018 m. vasario mėn. ketina skirti 14 mln. JAV dolerių ir prieigą prie technologijų, kad būtų remiamos būsimos darbuotojų kartos mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse (MTIM). ...

  • Išmanieji įrenginiai senųjų telefonų iš rinkos neišstums?
    Išmanieji įrenginiai senųjų telefonų iš rinkos neišstums?

    Absoliuti dauguma mobiliojo ryšio operatorių klientų perka išmaniuosius telefonus. Vis dėlto nesitikima, kad jie iš rinkos visiškai išstums paprastus funkcinius telefonus. Reaguodami į tokių aparatų poreikį, kai kurie ...

  • Kaip tapti saugesniems kibernetinėje erdvėje?
    Kaip tapti saugesniems kibernetinėje erdvėje?

    Įsivaizduokite, kad kolega jums atsiuntė elektroninį laišką su prisegtu failu. Nieko bloga nenujausdamas, jūs šį failą atsidarote. Tuo tarpu jums nežinant kompiuteryje jau pradeda veikti kenksmingos programos ir netrukus programiši...

  • Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos
    Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

    Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą, kurio duomenimis į regioninio reitingo 50-tuką pate...

    1
Daugiau straipsnių