- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Itin jautrus prietaisas, esantis aplink mūsų planetą besisukančioje Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), pateikė pirmųjų užuominų apie mūsų Visatą pripildžiusios tamsiosios medžiagos mįslingą prigimtį, trečiadienį paskelbė ekspertai.
Sunkiai aptinkama tamsioji medžiaga, kuri gaubia mūsų galaktiką kaip beveik idealaus rutulio pavidalo aureolė ir, kaip manoma, sudaro iki ketvirtadalio Visatos masės, laikoma viena iš svarbiausių šiuolaikinės fizikos mįslių.
Tamsioji medžiaga aptinkama tik netiesiogiai - pagal jos sąveiką su regimąja medžiaga. Ji nėra paaiškinama fizikos standartiniu modeliu.
Tačiau šią padėtį gali pakeisti duomenys, surinkti tiriant Alfa magnetiniu spektrometru (AMS) - jautriausiu kada nors į kosmosą iškeltu dalelių fizikos spektrometru, sukurtu bendradarbiaujant 16 valstybių ir kainavusiu 2,5 mlrd. JAV dolerių.
Šis prietaisas į orbitinę stotį buvo atgabentas JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Endeavour“ per jo paskutinį skrydį 2011 metais.
Pirmieji AMS duomenų analizės rezultatai, regis, pateikia „įrodymą apie naujus fizikos reiškinius“, sakoma tarptautinės tyrėjų grupės pranešime spaudai.
AMS tiria kosminius spindulius - tarpžvaigždinėje erdvėje sklindančius didelės energijos dalelių srautus, jiems nespėjus pasiekti Žemės atmosferos.
Ištyrinėjus duomenis apie iki šiol AMS užfiksuotas 25 mlrd. kosminių spindulių dalelių, „precedento neturintis skaičius - 6,8 mln. - buvo neabejotinai įvardytos kaip elektronai arba jų atitikmenys antimedžiagoje - pozitronai“, - nurodė Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN).
AMS programos atstovas Samuelis Tingas sakė, kad tolesni eksperimentai, kurie bus atlikti ateinančiais mėnesiais, turėtų parodyti, ar šie pozitronai yra tamsiosios medžiagos signalas, ar ne.
Tebėra tikėtina, kad šios dalelės gali būti atskriejusios iš pulsarų - neutroninių žvaigždžių, skleidžiančių intensyvią elektromagnetinę spinduliuotę.
„Nekyla klausimo, ar mes imsimės spręsti šią problemą“, - S.Tingas sakė žurnalistams.
Mokslininkai deda viltis į AMS, nes jo tikslumui „neprilygsta joks kitas eksperimentas“, - pridūrė S.Tingas, kuris yra Nobelio premijos laureatas ir Masačusetso technologijų instituto profesorius.
„Mūsų įrodymai palaiko tamsios medžiagos egzistavimą, tačiau negali paneigti“ kitokios registruojamų dalelių kilmės - pavyzdžiui, pulsarų, pridūrė jis. S.Tingas pažymėjo, kad mokslininkai dar nežino tvirto atsakymo, tačiau lauks naujų duomenų.
Šio tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Physical Review Letters“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...