Tamsiosios medžiagos ieškantys mokslininkai aptiko pirmųjų jos pėdsakų

Itin jautrus prietaisas, esantis aplink mūsų planetą besisukančioje Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), pateikė pirmųjų užuominų apie mūsų Visatą pripildžiusios tamsiosios medžiagos mįslingą prigimtį, trečiadienį paskelbė ekspertai.

Sunkiai aptinkama tamsioji medžiaga, kuri gaubia mūsų galaktiką kaip beveik idealaus rutulio pavidalo aureolė ir, kaip manoma, sudaro iki ketvirtadalio Visatos masės, laikoma viena iš svarbiausių šiuolaikinės fizikos mįslių.

Tamsioji medžiaga aptinkama tik netiesiogiai - pagal jos sąveiką su regimąja medžiaga. Ji nėra paaiškinama fizikos standartiniu modeliu.

Tačiau šią padėtį gali pakeisti duomenys, surinkti tiriant Alfa magnetiniu spektrometru (AMS) - jautriausiu kada nors į kosmosą iškeltu dalelių fizikos spektrometru, sukurtu bendradarbiaujant 16 valstybių ir kainavusiu 2,5 mlrd. JAV dolerių.

Šis prietaisas į orbitinę stotį buvo atgabentas JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Endeavour“ per jo paskutinį skrydį 2011 metais.

Pirmieji AMS duomenų analizės rezultatai, regis, pateikia „įrodymą apie naujus fizikos reiškinius“, sakoma tarptautinės tyrėjų grupės pranešime spaudai.

AMS tiria kosminius spindulius - tarpžvaigždinėje erdvėje sklindančius didelės energijos dalelių srautus, jiems nespėjus pasiekti Žemės atmosferos.

Ištyrinėjus duomenis apie iki šiol AMS užfiksuotas 25 mlrd. kosminių spindulių dalelių, „precedento neturintis skaičius - 6,8 mln. - buvo neabejotinai įvardytos kaip elektronai arba jų atitikmenys antimedžiagoje - pozitronai“, - nurodė Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN).

AMS programos atstovas Samuelis Tingas sakė, kad tolesni eksperimentai, kurie bus atlikti ateinančiais mėnesiais, turėtų parodyti, ar šie pozitronai yra tamsiosios medžiagos signalas, ar ne.

Tebėra tikėtina, kad šios dalelės gali būti atskriejusios iš pulsarų - neutroninių žvaigždžių, skleidžiančių intensyvią elektromagnetinę spinduliuotę.

„Nekyla klausimo, ar mes imsimės spręsti šią problemą“, - S.Tingas sakė žurnalistams.

Mokslininkai deda viltis į AMS, nes jo tikslumui „neprilygsta joks kitas eksperimentas“, - pridūrė S.Tingas, kuris yra Nobelio premijos laureatas ir Masačusetso technologijų instituto profesorius.

„Mūsų įrodymai palaiko tamsios medžiagos egzistavimą, tačiau negali paneigti“ kitokios registruojamų dalelių kilmės - pavyzdžiui, pulsarų, pridūrė jis. S.Tingas pažymėjo, kad mokslininkai dar nežino tvirto atsakymo, tačiau lauks naujų duomenų.

Šio tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Physical Review Letters“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • „Bitė Lietuva“ ruošia televiziją telefone
    „Bitė Lietuva“ ruošia televiziją telefone

    „Bitė Lietuva“ vadovas Pranas Kuisys sako, kad bendrovė rengiasi netrukus supurtyti rinką naujomis paslaugomis ir produktais – tarp kitais metais numatomų Lietuvoje pristatyti naujovių pašnekovas mini „Bitės“ televizi...

  • Kas mūsų laukia, jei įvyktų avarija Astravo AE?
    Kas mūsų laukia, jei įvyktų avarija Astravo AE?

    Atominė elektrinė – tai labai sudėtingas ir daugybę sistemų turintis elektros gamybos įrenginys, kuriam pagaminti ir surinkti reikalinga itin aukšta darbo kultūra. Deja, arti Lietuvos sienos kylančios Astravo AE statybos vyksta su trikdži...

    9
  • Astronautai Padėkos dieną atšvęs sočiais pietumis
    Astronautai Padėkos dieną atšvęs sočiais pietumis

    Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS) esantys astronautai ketvirtadienį Padėkos dieną atšvęs sočiais pietumis su tradicine kalakutiena. ...

    1
  • Ar Kaunas taps medicinos mokslo Meka?
    Ar Kaunas taps medicinos mokslo Meka?

    Prieš du mėnesius Kaune, LSMU Endokrinogijos institute ir klinikoje lankėsi keletas garsiausių pasaulio mokslininkų:  profesoriai Corinas Badiu (Rumunija), Florinas Grigorescu (Prancūzija), Nielsas Erikas Skakkebaekas (Danija)  ir moksl...

    1
  • „Skype“ – nauja Kinijos juodojo sąrašo narė
    „Skype“ – nauja Kinijos juodojo sąrašo narė

    Pokalbių tinklas „Skype“ prisijungė prie vis ilgėjančio Kinijoje uždraustų komunikacijos priemonių sąrašo – „Apple“ trečiadienį teigė gavusi įsakymą iš savo programėlių parduotuvės panaikinti aplikaci...

  • Naujas ekstremalių nuotykių herojus – „GoPro HERO6 Black“ <span style=color:red;>(apžvalga)</span>
    Naujas ekstremalių nuotykių herojus – „GoPro HERO6 Black“ (apžvalga)

    Ankstesnę žymaus „GoPro“ gamintojo veiksmo kamerą „HERO5“ daugelis pavadino idealia, tačiau visi žino, kad tobulumui ribų nėra. Dėl šios priežasties „GoPro“ vėl pavyko nustebinti tuos, kurie mėgsta filmuoti...

  • Tyrimas atskleidė, kad išmanieji prietaisai vaikams nežada nieko gera
    Tyrimas atskleidė, kad išmanieji prietaisai vaikams nežada nieko gera

    Laikas, praleidžiamas prie išmaniųjų prietaisų, susijęs su vaikų nerimu ir stresu, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros profesorė Roma Jusienė. Be to, pabrėžia psichologė, jei vaikystėje tėvai savo dėmes...

  • Dirbtinio intelekto galimybės telefone – neribotos
    Dirbtinio intelekto galimybės telefone – neribotos

    Jeigu manote, kad jūsų išmaniojo telefono sparta priklauso tik nuo procesoriaus galingumo ir operatyviosios atminties, labai klystate. Specialistai teigia, kad įdiegus koprocesorių, kuris palaiko dirbtinio intelekto algoritmus, galima labai neįpras...

  • Mažeikiškis kviečia išmaniai skaičiuoti likusias dienas iki 100-mečio
    Mažeikiškis kviečia išmaniai skaičiuoti likusias dienas iki 100-mečio

    Artėjant Valstybės atkūrimo šimtmečiui mažeikiškis Donatas Vaičiurgis drauge su žmona ir artimais draugais sukūrė specialią programėlę „Švęskime Lietuvą“ mobiliesiems telefonams, kuri skaičiuoja likusias dienas i...

  • Genetinės informacijos valdymas – Lietuvos studentų rankose
    Genetinės informacijos valdymas – Lietuvos studentų rankose

    Vilniaus universitetas skelbia, kad jo studentų komanda „Vilnius-Lithuania iGEM“ perrašė Lietuvos gyvybės mokslų istoriją. Prestižiniame didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ Vilniaus universit...

Daugiau straipsnių