Stengiamasi mokyklą paversti saugiais namais

Kritikos strėlių smaigstoma Lietuvos švietimo sistema stiprinama ES investicijomis. Vilniuje įsikūręs Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (SPPC) šiuo metu vykdo net keturis į pagalbą mokiniui nukreiptus projektus.

Mokykla be atskirties

SPPC įgyvendinamų projektų vertė siekia apie 16 mln. litų. Didžiąją dalimi projektai finansuojami ES lėšomis pagal 2007-2013 m. Žmoniškųjų išteklių plėtros veiksmų programą.

„Diskutavome, svarstėme, analizavome situaciją ir galiausiai teikėme paraiškas dėl paramos toms sritims, kurių remti valstybė šiandien neišgalėtų“, – aiškino SPPC direktorės pavaduotoja Rita Kišonienė.

Lėšos gautos keturiems stambiems, visą šalį aprėpiantiems projektams. Tikimasi, kad juos įgyvendinus mokyklose kils mažiau socialinių problemų: mokiniai nebėgs iš pamokų, o mokytojai išmoks tolerancijos ir įgis įgūdžių, reikalingų darbui su elgesio problemų ar specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais vaikais.

Trūksta žmogiškumo

R.Kišonienė atkreipė dėmesį, kad skambi deklaracija „mokykla visiems“ ne visada pritaikoma realiame gyvenime. Galimybės neįgalius vaikus integruoti į mokymosi procesą bendrojo lavinimo mokyklose vis dar ribotos. Trūksta ne tik pedagogų kvalifikacijos ir supratimo, bet ir lietuviškų metodikų, pritaikytų ugdymo priemonių.

„Švedijoje, iš kurios daug ko mokomės ir semiamės patirties, mokytojai be galo geranoriški, specialiųjų poreikių vaikai nejaučia jokio atmetimo, o pedagogai nesiskundžia, kad štai jiems įgrūdo „nepatogų“ vaiką. Pas mus pritrūksta žmoniškojo faktoriaus, mentaliteto, vertybinių nuostatų. Galbūt neturime tradicijos, nes ilgą laiką neįgalieji mūsų visuomenėje buvo laikomi uždaryti. Buvo tam tikra stigmatizacija ir tuos stereotipus sulaužyti gana sunku“, – svarstė R.Kišonienė.

Pamokos be vadovėlių

Jaustis saugiai mokantis bendrojo lavinimo mokyklose specialiųjų poreikių vaikams trukdo ne tik kai kurių pedagogų atsainumas, bet ir ugdymo priemonių stoka.



„Paaiškėjo, kad 7-8 klasių moksleiviai, turintys specialiųjų poreikių, yra minimaliausiai aprūpinti specialiosiomis mokymo priemonėmis. Kai kurių disciplinų vadovėlių iš viso nėra“, – neslėpė SPPC projektų vadovė Edita Norvaišienė.  

„Ne vieta turi lemti vaiko mokymosi procesus, bet mokomoji medžiaga privalo būti pritaikyta prie vaiko, ar jis mokytųsi bendrojo lavinimo, ar specialiojoje mokykloje“ – įsitikinusi R.Kišonienė.

Įvertinus švietimo sistemos spragas, nuo praėjusių metų birželio SPPC vykdo projektą „Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra.“ Jo vertė siekia 5,2 mln. litų. Greta šio įgyvendinamas ir seserinis projektas „Specialiųjų mokymo priemonių rengimas“, kurio biudžetą sudaro daugiau nei 2 mln. litų.  

Kurs mokymo priemones

Siekiant garantuoti specialiųjų poreikių turintiems vaikams sklandų ugdymo procesą, rengiamos multifunkcinės priemonės – vaizdinė medžiaga, pratybų sąsiuviniai, literatūros vadovėliai.

„Leidyklos trūksta žinių, kaip parengti tinkamą priemonę, kuri, pavyzdžiui, atitiktų vaikų su intelekto negalia skaitymo ir rašymo įgūdžius.

Todėl vykdome mokymus, organizuojame stažuotes į užsienį konsultantams, kurie vėliau padės rengti visas šias priemones. Tarkime, knygos bus sumaketuotos taip, kad vaikui leis skaityti po vieną eilutę, o tuo pačiu metu jis per ausines dar ir girdės įrašytą tekstą. Tai labai patrauklu vaikams disleksikams, kurie turi skaitymo sutrikimų“, – vieną iš priemonių pristatė E.Norvaišienė.

„Šiuo metu vaikų su negalia mokymąsi smarkiai apsunkina ugdymo standartai. Pavyzdžiui, Švedijoje daroma viskas, kad vaikas kuo labiau lavėtų ir jaustųsi saugus visuomenėje. Tarkime, vaikai mokosi žuvies sandarą. Tai jie daro ne iš paveikslėlio, bet eina į tą žuvį pasižiūrėti parduotuvėje, tada važiuoja žuvies pagauti prie ežero. Po to tą žuvį dar ir iškepa. Kitaip tariant, tokiu būdu suteikiamas pilnas suvokimas, kas yra ta žuvis ir ką su ja galima padaryti. Jei švedai mokosi visuomeninio transporto taisyklių, tai būtinai juo naudojasi. Viskas integruojama – matematika, skaitymas ir, svarbiausia, socializacija, kad žmogus jaustųsi pilnavertis. Dėl to specialiųjų  poreikių turintys švedai nesijaučia neįgalūs: nuo mažens jiems nesistengiama padėti, bet bandoma aplinką pritaikyti taip, kad jie nesijaustų ligoniai“, – sektiną pavyzdį pateikė R.Kišonienė.

Slegia elgesio problemos

Lietuvos mokyklose pedagogai vis dar neįprato prisitaikyti prie vaikų poreikių. Mokytojai mielai dirba su gabiais, talentingais, imliais vaikais. Tuo metu lėtesni, prasčiau besimokantys ar specialiųjų ugdymo poreikių turintys mokiniai nustumiami į antrą planą.

„Tačiau bendrojo lavinimo mokyklose vaikų įvairovė labai plati, todėl pedagogams būtina turėti specifinių žinių. Pavyzdžiui, mokyklose daugėja elgesio problemų turinčių vaikų. Pastebime, kad mokytojai atstumia tokius mokinius, nori, kad klasėje jų neliktų, o ne ieško būdų, kaip vaikui padėti, kaip dirbti, kad jam būtų lengviau“, – kalbėjo R.Kišonienė.



Siekiant didinti pagalbos mokiniui efektyvumą, tobulinant švietimo specialistų kvalifikaciją, nuo 2009 m. gegužės SPPC vykdo projektą „Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra“. Projekto vertė – beveik 5,5 mln. litų.

Krizių valdymo menas

„Mes, kaip centras, labai daug investuojame į mokytojų, ypač specialiųjų pedagogų, kvalifikaciją. Projekto apimtyje rengiame konsultantus, kurie gali ateiti į mokyklas ir kalbėtis su mokytojais, padėti jiems spręsti darbo metu kylančias problemas“, – pasakojo R.Kišonienė.

Pedagoginių psichologinių tarnybų ir mokyklų švietimo specialistų profesinei kvalifikacijai tobulinti organizuojami praktiniai mokymai.

Kitas projekto uždavinys – parengti visų šalies mokyklų krizių valdymo komandas tinkamai reaguoti įvykus krizei, mažinant destruktyvias krizių pasekmes ir jų pasikartojimo riziką.

„Nuo projekto pradžios parengta 30 krizių valdymo konsultantų, kurie dabar moko ir patirtimi dalijasi su visų Lietuvos mokyklų krizių valdymo komandų nariais. Organizuojami 16 val. trukmės seminarai, kurių metu pedagogai įgyja ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. Kol kas atsiliepimai apie šią programą labai geri. Netgi pasigirsta siūlymų, kad išklausyti tokius mokymus reikėtų visai mokyklos bendruomenei“, – džiaugėsi projekto koordinatorė ir vadovė Dalia Žičkienė.

Tylus problemų sprendimas

Nuo 2007 m. visose šalies mokyklose veikia krizių valdymo komandos, sudarytos iš mokyklos administracijos, pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų ir mokinių tėvų atstovų.

Krizių valdymo žinių komandų nariams prireikia tada, kai mokyklą sukrečia koks nors netikėtas įvykis – bendruomenės nario mirtis, savižudybė, stichinė nelaimė, kraupi avarija. Susidoroti su mokyklos bendruomenę sukrėtusiu įvykiu ne visada lengva. Nemokant valdyti situacijos, žinia apie įvykį apskrieja visą šalį, atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre, o nuo to bendruomenės nariams tik sunkiau viską ištverti.

„Krizių valdymo komandos seminarų metu apmokomos, kaip elgtis, kad bendruomenė kiek įmanoma greičiau grįžtų į normalias gyvenimo vėžias. Jau žinome atvejų, kai ištikus krizei, mokyklos bendruomenė mobilizavosi, sutelkė visas pastangas kilusioms problemoms spręsti. Viskas buvo daroma tyliai, be pašalinių dirgiklių ir žiniasklaidos dėmesio“, – pasakojo D.Žičkienė.

Ne tik teorija, bet ir praktika

Jei įvykis visiškai išbalansuoja mokyklos gyvenimą ir krizių valdymo komandos pačios su problemomis nesusidoroja, mokyklos bendruomenei į pagalbą suskumba parengti krizių valdymo konsultantai. „Kiekvienas iš 30 parengtų konsultantų kuruoja tam tikras šalies mokyklas. Prireikus jie į jas važiuoja ir teikia metodinę, konsultacinę paramą. Ir ne tik veda teorinius seminarus, bet ir gali padėti konkrečiu atveju“, – aiškino D.Žičkienė.
Be viso to, projekto metu bus parengta vaiko vertinimo metodikos lietuviška versija, numatytas vaiko kalbos raidos vertinimo metodikos projekto rengimas. 5 tūkst. švietimo pagalbos specialistų bei mokytojų bus patobulinę kvalifikaciją.     

Bėga iš mokyklos

Tikimasi, kad pedagogų profesionalumas, sprendžiant vaikų psichologines, socialines ar elgesio problemas, padės užmegzti su mokiniais glaudesnį ryšį ir sukurti jaukią ir saugią aplinką. Tai turėtų padėti spręsti kitą Lietuvos švietimo sistemos bėdą – ankstyvą vaikų „iškritimą“ iš mokyklos suolo.

Žinia, pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemos nagrinėjimui ir sprendimui: analizuojamos priežastys, lemiančios mokyklos belankymą ir nesėkmingą mokymąsi. Siekiama demokratizuoti švietimo sistemą, kad jauni žmonės turėtų pasirinkimo galimybę, sudaryti sąlygas, atitinkančias jų poreikius ir gebėjimus.



Ankstyvo jaunuolių pasitraukimo iš mokyklos problemą padeda spręsti ES struktūrinių fondų lėšomis vykdomi projektai. Vienas jų – SPPC vykdomas tęstinis valstybės planavimo projektas „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas.“

Projekte numatyta nereguliariai mokyklą lankantiems ir mokymosi sunkumų turintiems mokiniams teikti reikiamą švietimo pagalbą, stiprinti jų pasitikėjimą savimi, mokymosi motyvaciją. Be to, užsibrėžta padėti vaikams mokytis, organizuojant pamokų ruošą, patrauklius muzikos, sporto, dailės, rankdarbių būrelius, įvairius renginius ir ekskursijas. Projekto biudžetas – 4,1mln. litų.

Svarbiausia – namų darbai

„Vaikas turi atsidurti vietoje, kur gerai pasijaustų, galėtų mokytis, save realizuoti ir atskleisti. Pagal mūsų įstatymą visi vaikai privalomo mokytis, tačiau ne visiems tai sekasi daryti mokyklose, todėl projektu vykdome neformalią popamokinę veiklą užimtumo grupėse“, – pasakojo projekto vadovė Kristina Ignatavičienė.

Projektu „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“ siekiama tobulinti ir koordinuoti prevencinę veiklą, sprendžiant „iškritimo“ iš mokyklos problemą bei didinanti pagrindinį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių.

Šiuo metu visoje Lietuvoje įkurta 12 užimtumo grupių. Bene svarbiausia veikla jose – namų darbų ruoša. Tačiau užimtumo grupių veiklos specifika skiriasi nuo vaiko dienos centrų.

„Užimtumo grupėse teikiamos individualios ir grupinės psichologinės, socialinio pedagogo konsultacijos. Dirbama ne tik su vaikais, bet ir su jų aplinka – tėvais, mokytojais. Palaikomas ryšys su ugdymo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, personalu: randama laiko susitikti su mokytojais, nueiti į tėvų susirinkimus“, – kalbėjo K.Ignatavičienė.

Pažymiai pagerėja

Užimtumo grupėse vaikai ne tik mokosi, tačiau ir užsiima menine, sportine veikla. Tai labai padeda vaikams atsiskleisti ir pasijausti svarbiais.

„Prasiveržia vaikų gabumai. Pamatytumėte, kokius darbus jie sukuria, kokias parodas organizuoja! Medžio dirbiniai, piešimas, teatras“, – vardijo K.Ignatavičienė.

Pastebimai gerėja ir vaikų pažangumas. Kai kurių mokinių mokyklos lankomumas smarkiai pagerėja. Pavyzdžiui, iš praleistų 400 pamokų lieka tik kelios dešimtys. Kitų lankomumas išlieka, koks buvęs, bet pažangumas pasidaro visu balu geresnis: nelieka neigiamų pažymių, mokinys perkeliamas į aukštesnę klasę.

Tačiau pasiekti tokių rezultatų reikia daug laiko – dvejų, trejų ar net ketverių metų. „Vienoje užimtumo grupėje mokosi apie 20 vaikų, o tokios užimtumo grupės reikėtų kone kiekvienoje mokykloje“, – įsitikinusi K.Ignatavičienė.

ES lėšos patalpų remontui

Įgyvendindamas keturis didžiulės apimties projektus, SPPC pats yra įtrauktas į Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centro nuo šių metų gegužės vykdomą projektą, kuris turėtų padidinti pagalbos mokiniui veiksmingumą ir užtikrinti visų švietimo lygių įstaigų teikiamų paslaugų prieinamumą specialių poreikių bei socialinę atskirtį patiriantiems vaikams.

Projektas „Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas“ įgyvendinamas visoje Lietuvoje. Iki 2013 m. gegužės 31 d. vyksiančiam projektui skirta daugiau nei 24,5 mln. litų parama, ES dalis siekia 20,8 mln. litų.

SPPC remonto nematė jau beveik 20 m. Todėl keli projekto milijonai skiriami būtent SPPC patalpų modernizavimui. „Pas mus atvažiuoja užsieniečiai, atliekame tarsi reprezentacinę funkciją, tačiau priimti svečius būna truputį gėda. Todėl labai džiaugiamės, kad Ugdymo plėtotės centras mus įtraukė į savo projektą“, – kalbėjo SPPC direktorės pavaduotoja R.Kišonienė.

Po remonto centre turėtų atsirasti mokymo priemonių, skirtų specialiųjų poreikių turintiems vaikams, ekspozicija. Be to, ketinama įrengti specialiosios literatūros biblioteką, sutrikimų diagnostikos metodikų saugyklas.


Šiame straipsnyje: Europa Vilniaus mieste

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių