Stažuotės atvėrė naujų tyrimų galimybes

Galimybė atsidėti vien moksliniam darbui, realizuoti savo idėjas, tobulėti, įgyti naujų žinių, susirasti bendraminčių būsimiems projektams – tokios perspektyvos atsivėrė 50-čiai jaunų mokslininkų, neseniai laimėjusių IV podoktorantūros stažuočių Lietuvoje konkursą.

Paraiškas dvejų metų trukmės podoktorantūros stažuotei galėjo teikti Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai, dirbantys socialinių, humanitarinių, fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityse.

Podoktorantūros stažuotės sudaro galimybę jauniems mokslininkams pasilikti tyrimų sektoriuje, savarankiškai inicijuoti ir plėtoti naujas tyrimų temas. Jas diktuoja ne tik aktualumas visuomenei, mokslininko turimos kompetencijos, bet ir konkrečių kitos srities mokslo žinių ar tyrimų poreikis.

Ekstraktai iš augalų – sveiko maisto produktams kurti

Dr. Raimundas Raudonis farmacijos mokslo krypties disertacijoje prieš pusmetį gilinosi į natūralių augalinių antioksidantų aktyvumo įvertinimo metodus. Kilo idėja šiuolaikiniais metodais, nenaudojant toksiškų tirpiklių, išgauti antioksidantus iš vaistinių augalų, tokių kaip šermukšniai, šaltalankiai, beržai, liepos, žaliavos. Jų sausuosius ekstraktus, kuriuose gausu natūralių antioksidantų – fenolinių junginių, galima panaudoti maisto papildams, funkcinio maisto produktams kurti, natūraliems maisto priedams gaminti.

Mokslininkui prireikė technologinių žinių. Jų tyrėjas tikisi įgyti stažuotėje, kurią atliks Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialo Sodininkystės ir daržininkystės institute, kurio Biochemijos ir technologijos laboratorijos viena mokslinių tyrimų krypčių yra sveikų ir biologiškai vertingų produktų kūrimas, panaudojant sodo ir daržo augalų bioįvairovę. Šioje laboratorijoje numatyti tyrimai sujungs technologijų ir biomedicinos mokslų žinias.

„Stažuotės tikslas – optimizuoti šermukšnių, šaltalankių, beržų ir liepų vaistinių augalinių žaliavų sausųjų ekstraktų gamybos technologinius parametrus bei įvertinti ekstraktų kokybę. Tikiuosi sukauptą patirtį panaudoti ateityje kuriant naujus produktus. Noriu tobulėti, įgyti naujų žinių ir jas taikyti žmonių gyvenimo kokybei gerinti“, – kalbėjo dr. R. Raudonis.

Priešistorinė maisto globalizacija ir Lietuva

Vienas podoktorantūros stažuočių projekto tikslų – pritraukti jaunuosius mokslininkus į Lietuvos mokslo centrus podoktorantūros stažuotėms iš kitų šalių.

Tyrėjai dr. Giedrei Motuzaitei – Matuzevičiūtei laimėta podoktorantūros stažuotė Vilniaus universitete – nebe pirmoji, tačiau savaip reikšminga. Daktaro disertaciją Kembridže apsigynusią lietuvę archeologę ši stažuotė paskatino apsispręsti sugrįžti į Lietuvą ir tęsti mokslininkės karjerą gimtajame mieste.

„Jei ne šis projektas – veikiausiai būčiau mokslinę veiklą tęsusi užsienyje. Didžiausias stažuočių privalumas – laisvė tyrimams, galimybė rašyti publikacijas bei integracija į Lietuvos mokslo erdvę“, – džiaugėsi mokslininkė.

Archeologė aiškinasi, kokiais keliais ir kada pirmosios augalų rūšys atkeliavo iš sukultūrinimo centrų Kinijoje į Europą, kokios įtakos tai turėjo visuomenių vystymuisi. Stažuotės metu ji tirs šiaurinį maisto globalizacijos kelią Centrinėje Azijoje bei pietiniame Sibire. Tyrimai gali padėti atkurti Lietuvos kulinarinį paveldą, patikslinti, kada mus pasiekė atskiri kultūriniai augalai ir prijaukinti gyvūnai.

Istorikas gilinsis į sovietinę psichiatriją

Disertaciją apie vėlyvojo sovietmečio Lietuvą kaip nuobodulio visuomenę apgynęs mokslininkas Tomas Vaiseta atliks stažuotę Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikoje.

Jis rašys vienos psichiatrinės ligoninės istoriją nuo 1944 iki 1990 metų ir per tokį vieno atvejo tyrimą tikisi įvairiais aspektais panagrinėti iki šiol menkai tyrinėtą temą – sovietinę psichiatriją. Mokslininkas gilinsis į archyvų dokumentus, kalbins žmones, susipažinusius su sovietine psichiatrija, tais laikais dirbusius profesionalus, Psichiatrijos klinikos specialistus.

Nors šiuolaikinėje psichiatrijoje požiūris į pacientą ir gydymo metodai pasikeitė, visuomenės nuostatos kinta kur kas lėčiau. Dr. T. Vaiseta tikisi, kad atlikti tyrimai padės šias nuostatas suprasti ir galbūt įveikti.

Ketvirtajam konkursui pernai per lapkritį–gruodį pateikta 81 paraiška. Stažuotis pageidavo Lietuvos, Bulgarijos, Rusijos, Ukrainos, Italijos, Kanados, Tadžikijos tyrėjai. Atrinkus konkurso būdu, pasirašyta 50 naujų trišalių podoktorantūros stažuočių sutarčių. Šeši laimėjusieji stažuotes – užsienio mokslininkai.

2009 metais pradėtas vykdyti „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimo Lietuvoje“ projektas skirtas III pakopos universitetinių studijų absolventams, siekiantiems atlikti savarankiškus mokslinius tyrinėjimus.

Kasmet pasirinktos krypties stažuotėse tobulinasi maždaug pusšimtis daktarų – įsitraukia į mokslinę bendruomenę, atlieka reikšmingus tyrimus, kelia kvalifikaciją. Projektu skatinamas tarpsektorinis, tarpkryptinis, tarpinstitucinis ir tarptautinis mokslininkų mobilumas.

2013 m. birželį numatoma skelbti penktąjį kvietimą finansuoti podoktorantūros stažuotes Lietuvos mokslo ir studijų institucijose 2013–2015 metais. Kaip ir anksčiau, konkurse dalyvauti galės įvairių mokslo sričių šalies ir užsienio jaunieji mokslininkai.

Projektas „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“ (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-004) finansuojamas pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonę (VP1-3.1-ŠMM-01).



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių