Statyba iš smėlio maišų (pigu ir prilygsta mūrui)

Konstrukcijos iš smėlio maišų yra plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jos jau daugybę metų naudojamos apkasų tvirtinimui, užtvarų, apsaugančių nuo potvynių statybai, garso izoliacijai. Visgi, tokio tipo konstrukcijų pritaikymas namų statybai - vis dar naujovė.

Statybos iš smėlio maišų pradžia

Pirmasis gyvenamasis namas iš smėlio maišų buvo sugalvotas ir pastatytas Keiptaune, kai architektas Michaelis Tremeeris ir jo kompanija „Ecobeam Technologies“ ieškojo greičiausio bei prieinamiausio būdo sukurti pastogę daugybei benamių Pietų Afrikos gyventojų. Taip gimė idėja statyti iš vietinės, lengvai prieinamos medžiagos - smėlio. Ilgainiui tokia statyba išpopuliarėjo visame pasaulyje.

Ekologiško gyvenimo būdo entuziastai smėlio maišų namus pradėjo statyti įvairiausio klimato juostose, ieškodami optimalių šios konstrukcijos variantų. Pirmieji demonstraciniai projektai jau iškilo Indijoje, Meksikoje, Ispanijoje ir netgi Ukrainoje.

Statybai reikalingos žaliavos

Ieškant būdų, kaip supaprastinti tokio tipo statybą, buvo sukurta nauja, lengvo karkaso sistema. Ji primena tradicinę medienos karkaso konstrukciją, tačiau yra ne tokia sunki bei paprasčiau montuojama iš jau paruoštų konstrukcinių modulių. Detalės susideda iš dviejų medinių statramsčių į kuriuos tvirtinama laikanti metalo konstrukcija. Ji svorį tolygiai paskirsto po visą statramsčio ilgį, leidžia sumažinti jo gabaritus ir taip tausoti medienos išteklius.

Palengvinto rėmo sistema yra itin lanksti – ji paprastai pritaikoma prie skirtingų sienos storių, aukščių bei angų matmenų. Į tokį sumontuotą rėmą įtvirtinamos durys bei langai, o sienos užpildomos kietai smėliu prikimštais maišais. Galiausiai konstrukcija surišama sienos viršuje pritvirtinus tokį pat lengvos struktūros rėmą, skirtą stogui laikyti.

Pagrindinė statybinė medžiaga smėlis yra vietinė žaliava, kurią lengva rasti beveik kiekviename Lietuvos regione. Kuo grynesnis ir švaresnis smėlis – tuo kokybiškesnis būsimas pastatas, tačiau bet kokiu atveju patartina naudoti sklype ar šalia jo esančius jo išteklius. Tokiu būdu sutaupomos transportavimo išlaidos, naudojamos dažniausiai nemokamos vietinės žaliavos bei padaroma mažesnė žala aplinkai.

Svarbus tokio tipo statybos etapas yra tinkamų maišų parinkimas. Didžiausią dėmesį patariama skirti jų ilgaamžiškumui ir surišimui. Dažniausiai statybose naudojami neaustos geotekstilės maišai pagaminti iš polipropileno ar polesterio. Tokie maišai puikiai sukimba ir neslysta vienas nuo kito dėl savo struktūros bei yra lengvai tinkuojami.

Vis gi, dauguma ekologijos entuziastų pasisako už natūralių medžiagų maišus, tačiau bandymų metu buvo pastebėta, kad pastarieji nėra tokie patvarūs ir greitai suyra, tad planuojant ilgaamžę konstrukciją, vertėtų jų atsisakyti.

Sienos apdailai galima naudoti įvairiausias medžiagas, tačiau siekiant mažesnės skriaudos gamtai bei geresnio namų mikroklimato, patariama naudoti molio, kalkių ar kitą natūralų tinką.

Statybos patvarumas

Vokietijoje atliktų bandymų metu buvo įrodyta, kad nutinkuota 30 centimetrų storio smėlio maišų sienos varža yra penkis kartus didesnė nei įprastinės, besivystančiose šalyse naudojamos, 15 centimetrų mūrinės sienos. Tokie rezultatai nustebino ir sukėlė didelį susidomėjimą šia statybos technologija.

Žinoma, Lietuvoje bei kitose šiaurinėje Europos dalyje esančiose šalyse tokių rodiklių nepakanka, tačiau Ukrainos patirtis rodos, kad tokią statybą galima pritaikyti ir atšiauriam klimatui.

Nors iš pirmo žvilgsnio smėlio maišų statyba gali pasirodyti nerimta, tokios sienos yra itin tvirtos ir teisingai surištos bei nutinkuotos prilygsta mūrui. Dėl nepaprastai didelio smėlio maišų svorio, tokie namai yra atsparūs stipriam vėjui bei žemės drebėjimams. Tai buvo įrodyta Kalifornijoje atliktais bandymais, po kurių žemės drebėjimų alinamuose regionuose gyvenantys žmonės buvo skatinami pasirinkti tokio tipo statybos namus.

Dar vienas dažnai iškylantis klausimas yra atsparumas ugniai, tačiau testuojant buvo įrodyta, kad ši problema išsprendžiama padengus sieną storu molio tinko sluoksniu.

Smėlio maišų statybos privalumai

Vienas išskirtinių statybos iš smėlio maišų privalumų yra tas, jog ji itin paprasta ir statyti gali beveik kiekvienas. Kadangi ši statybinė medžiaga yra lanksti, be papildomų sudėtingų konstrukcijų galima statyti tiek modernius, tiek išskirtinių formų namus. Beje, tokia statyba yra itin sparti, tad tai puikus sprendimas norint per trumpą laiką pasistatyti namą.

Smėlio maišų namai puikiai sulaiko garsą bei gali pasigirti išskirtinėmis termoizoliacinėmis savybėmis. Jie išlieka vėsūs vasarą ir palaiko malonią šilumą žiemą. Tokie namai yra savaime kvėpuojantys, nes visos statyboje naudojamos medžiagos (smėlis, geotekstilė, molio tinkas) yra laidžios orui.

Ekologiniai privalumai

Lyginant su mūro statyba, vienam kvadratiniam metrui smėlio maišų konstrukcijos pagaminti į orą išmetama net 95 proc. mažiau anglies dioksido. Toks skirtumas pasiekiamas todėl, kad statant iš smėlio maišų, nereikia jokios sunkiosios technikos, o fabrikuose gaminami tik patys maišai bei tarp statramsčių esanti metalo konstrukcija, tuo tarpu besiruošiant mūrinei statybai visos reikalingos medžiagos gaminamos tik fabrikuose ir reikalauja itin didelių energetinių sąnaudų.

Smėlėta ateitis

Atsižvelgus į dabartinę ekologinę situaciją bei kylant vis didesniam susidomėjimui alternatyvia statyba, smėlio maišų namai turi daug perspektyvų. Lengvas medžiagų išgavimas, paprasta konstrukcija ir greita statyba – tai didžiausi šių namų privalumai, kurie itin svarbūs šiuolaikiniame statybų pasaulyje.

Galbūt sugalvojus kaip tokio tipo namus pritaikyti Lietuvos klimatui bei tinkamai juos apšiltinti, ši statyba taps populiari ir mūsų šalyje.



Komentarai 1 Rašyti komentarą

bullshit

bullshit portretas
po 5 metu smelis susigules ir sienos virsutine dalis taps tusciavidure..
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių