Socialiniai tinklai – vis dar populiariausi

Rinkodaros specialistai nustatė, ką žmonės veikia internete. Pasirodo, maždaug ketvirtadalį laiko praleidžiame naršydami socialiniuose tinkluose, rašo dailymail.co.uk.

Tyrimo metu buvo analizuojami net 25 mln. interneto vartotojų visame pasaulyje. Nustatyta, kad daugiausiai laiko skiriama socialiniams tinklams, pramogoms ir apsipirkinėjimui.

Internetinėse parduotuvėse daugiausiai pinigų išleidžia Didžiosios Britanijos, Šiaurės Amerikos ir Australijos pirkėjai.

Tyrimas buvo atliekamas, analizuojant vartotojų įpročius per vieną valandą, praleistą internete. Britai 10 proc. laiko praleidžia leisdami pinigus įvairių prekybininkų tinklalapiuose.  Tačiau australai visus lenkia naujienų portalų skaitomume – net 6 proc. internete praleidžiamo laiko. „Facebook“, „Twitter“ ir kitų socialinių medijų didžiausi gerbėjai yra amerikiečiai. Per valandą JAV gyventojai bent 16 minučių skiria socialiniams tinklams.

„Interneto vartotojų įpročiai keičiasi beveik kiekvieną dieną. Žmonės vis daugiau ir daugiau laiko praleidžia skaitmeninėje erdvėje. Tai iš dalies lėmė 3G ir 4G interneto ryšio atsiradimas – dabar internetu naudotis galima ir, pavyzdžiui, važiuojant automobiliu“, – rinkodaros ekspertas Jamesas Murray.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Socialiniais tinklais paremtos studijų programos Konkuruoti su robotais tampa vis sunkiau. Padoriam uždarbiui mums reikia vis daugiau išsilavinimo, kurio siekia ne tik milijonai jaunimo, bet ir milijonai suaugusių kvalifikacijos pakėlimui. Tradicinis universitetinis išsilavinimas tampa labai brangiu, todėl politikai, besimokantieji ir jų tėvai spaudžia mažinti kainas. Senokai domimės internetu paremtomis studijų programomis (angliškai MOOCs), kurios daugumoje naudoja socialinių tinklų (kaip Facebook) taktiką. Tūkstančiai studentų viename kurse mokosi kartu iš paskaitų filmų bei tų filmų aptarimo tarpusavyje, iš internetinių komentarų bei klausimų, netgi tikrina vieni kitų rašomuosius darbus. Kadangi tokiose programose galima užrašyti kiekvieną studento kompiuterio veiksmą, gaunami labai dideli duomenų masyvai. Šiuolaikiniais didelių duomenų masyvų tyrimo metodais galima tuos duomenis išnagrinėti, surandant, kokie profesorių veiksmai koreliuoja su geriausiu studentų mokymusi. Milijonų milijonus studijuojančių galima drąsiai pavadinti minia (angliškai crowd). Tos studijuojančių žmonių minios veiksmai tampa šių studijų programų augimo šaltiniu (angliškai, source). O jeigu augimo šaltinis yra minios veiksmai (angliškai crowd sourcing), tai tas augimas tampa ypač spartus. Milijoninė minia yra juk didelė. Už ką tokios studentų mokymo kompanijos (MOOCs) gautų pinigus? Studijos yra ir liks nemokamos. Tai gerai, mes, lietuviai, mėgstame nemokamus dalykus. Vienas iš galimų būdų - išsimokiusiųjų žmonių sertifikavimas. Jei už vieno kurso pabaigimo sertifikavimą prašys po tik po 20-30 dolerių iš vieno studento, tai turint kelis milijonus studijuojančių gaunasi nemažos pinigų sumos. Dabar jau deramasi su reguliuojančia biurokratija, kad būtų galima sertifikuoti ir viso universitetinių kursų rinkinio užbaigimą [1]. Vienu žodžiu, geriausi pasaulio profesoriai kaupia žinias, kaip efektyviausiai mokyti studentus. Mūsų profesoriai tame nedalyvauja. Studentams dalyvauti reikia (tuo labiau, kad nieko nekainuoja), nes sugebėjimais turime konkuruoti pasaulio ekonomikoje, nepaisant to, kad mūsų tautos vadovybė vis dar akmenimis skaldo riešutus. Populiari teorija - rusai pakenkė mūsų vadovų smegenis, ir dabar mūsų vadovai nusirito į žemesnį išsivystymo lygį, arčiau beždžionių. Daugiau apie tai - surašant Google žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

To Kestas

To Kestas portretas
Begaline pagarba tau, zmogau!
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių