Šnobelio premija: už plepių trikdiklį ir negyvų žuvų smegenų tyrimus

Psichologai, atradę, kad į kairę pasvirusiam žmogui Eiffelio bokštas atrodo mažesnis, neurobiologai, aptikę smegenų aktyvumą negyvoje lašišoje ir prietaiso, kuris gali nutildyti įkyrius plepius, išradėjai ketvirtadienį pelnė satyrines alternatyviąsias Nobelio premijas.

Alternatyviąsias Nobelio premijas kasmet dalija Harvarde leidžiamas humoro žurnalas „Annals of Improbable Research“; jas remia Harvardo ir Radcliffe mokslinės fantastikos asociacija, Harvardo ir Radcliffe fizikos studentų draugija ir Harvardo kompiuterijos draugija.

Šios premijos, kurios angliškai vadinamos „IgNobels“ - pagal žodį „ignoble“, reiškiantį „nešlovingas“, „gėdingas“, yra skiriamos už pasiekimus, kurių „negalima ar nereikia pakartoti“.

Tikrųjų Nobelio premijų laureatai teikia alternatyviąsias per ceremoniją Harvardo universitete Masačusetse.

Šių metų alternatyviosios Nobelio premijos taip pat atiteko JAV mokslininkams, nustačiusiems, kad šimpanzės sugeba atpažinti kitas savo gentaines vien iš jų užpakalių nuotraukų, taip pat vienam tyrėjui iš Švedijos, kuris įminė mįslę, kodėl kai kurių Andersliovo miestelio namų gyventojų plaukai kartais pažaliuoja (nustatyta, kad priežastis buvo varinių vamzdžių ir karšto dušo derinys).

„Annals of Improbable Research“ vyriausiasis redaktorius Marcas Abrahamsas (Markas Abrahamsas), kuris yra alternatyviųjų Nobelio premijų sumanytojas, skelbė laureatus per ketvirtadienį vykusią ceremoniją, taip pat sakė, kad jam labiausiai patiko šių metų išradimas, pelnęs pripažinimą akustikos srityje.

Japonai inžinieriai Kazutaka Kurihara ir Koji Tsukada sukūrė prietaisą, pavadintą kalbos trikdikliu, kuris suglumina kalbantį žmogų, įrašydamas jo žodžius ir retransliuodamas su nedideliu pavėlavimu.

„Tai mažytis daiktelis, kurį galima nukreipti į nesiliaujantį pliurpti žmogų, - aiškino M.Abrahamsas. - To, ką girdi tas žmogus, visiškai pakanka, kad jį galutinai sutrikdytų ir supainiotų - tada jie liaujasi kalbėję. Tai galima pritaikyti tūkstančiams naudingų tikslų.“

M.Abrahamso ekspertų komisija taip pat citavo Olandijos psichologų Anitos Eerland, Rolfo Zwaano ir doktoranto Tulio Guadalupe studiją „Pasvirus į kairę Eiffelio bokštas atrodo mažesnis“.

Šio darbo autoriai aiškinosi, kaip žmogaus poza veikia dydžio suvokimą. Nustatyta, kad pasvirus į kairę, daiktų dydžio vertinimai būna statistiškai mažesni, o pasvirus į dešinę - didesni.

Mokslininkai atliko bandymą, paprašę 33 studentus atsistoti ant kompiuteriniuose žaidimuose naudojamos balansavimo lentos „Wii Balance Board“, kuri gali pakrypti šiek tiek į kairę arba į dešinę. Tuo metu bandymo dalyvių buvo prašoma iš akies įvertinti įvairių objektų dydį, tarp jų Eiffelio bokšto aukštį.

Kaip ir tikėtasi, pasvirusieji į kairę pateikdavo mažesnius įvertinimus negu pasvirę į dešinę arba stovintys tiesiai.

Viena iš keisčiausių alternatyviąją Nobelio premiją pelniusių studijų buvo tyrimas, kurio metu tyrėjai užfiksavo nervinę veiklą negyvos lašišos smegenyse.

Šis atradimas buvo padarytas atsitiktinai, aiškino Kalifornijos universitete Santa Barbaroje dirbantis Craigas Bennettas, tyrinėjantis paauglių smegenų vystymąsi funkcinio magnetinio rezonanso tyrimo (fMRI) aparatu, kuriuo galima stebėti smegenų veiklą.

Prieš pradėdami tyrimus su žmonėmis, mokslininkai pirmiausiai išbando įrangą su bandomaisiais objektais - dažniausiai rutulio pavidalo talpa, pripilta mineralinės alyvos. Tačiau šiam reikalui tinka bet kokie nemetaliniai daiktai, todėl C.Bennettas ir jo bendradarbiai išbandė fMRI aparatą su visokiausiais objektais, tarp jų moliūgu, kepti paruoštu viščiuku ir galiausiai - atlantine lašiša.

Tiriant lašišą, mokslininkai demonstravo negyvai žuviai žmonių veidų nuotraukas ir prašė įvardinti, kokias emocijas jaučia tie žmonės.

„Vien dėl atsitiktinumo ir paprasto triukšmo gaudavome rezultatą, jog kai kurios žuvies smegenų dalys yra aktyvios, - aiškino C.Bennettas. - Tai buvo klaidingai teigiamas rezultatas. Iš tiesų to nebuvo.“

Ši dažnai cituojama studija atskleidžia fMRI tyrimų trūkumus - jie gali būti veikiami klaidingų signalų, todėl reikalingas rezultatų statistinis tikslinimas, siekiant išvengti absurdiškų išvadų.

„Tai labai pamokomas momentas, kaip turėtume vertinti MRI duomenis“, - pažymėjo tyrėjas.

Inžinerijos profesorius Ruslanas Krečetnikovas ir Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje ir doktorantas Hansas Meyeris pelnė apdovanojimą skysčių dinamikos srityje už kavos taškymąsi nešamame kavos puodelyje tyrimus.

R.Krečetnikovas ir H.Meyeris per kavos pertraukėlę vienoje pernai vykusioje konferencijoje atkreipė dėmesį, kaip kiti žmonės mėgina neapsitaškyti drabužių.

Skysčių taškymosi dinamika buvo tyrinėta ir anksčiau - pavyzdžiui, konstruojant raketas, į šį veiksnį svarbu atsižvelgti, nes bakuose teliūskuojantys degalai gali lemti raketos nestabilumą. Tačiau dar niekas nebuvo tyręs, kaip puodelyje teliūskuojasi kava, pažymėjo R.Krečetnikovas.

Kaip jau tapo įprasta, alternatyviąsias premijas įteikinėjo tikrųjų Nobelio premijų laureatai, įskaitant 2007 metais ekonomikos Nobelio premiją pelniusį Ericą Maskiną, kuris taip pat buvo konkurso „Laimėk pasimatymą su Nobelio premijos laureatu“ pagrindinis „prizas“.

22-oji alternatyviųjų Nobelio premijų teikimo ceremonijai, kurios tema šiemet buvo „Visata“, nestigo įprasto žaismingumo, įskaitant tradicinį šimtų popierinių lėktuvėlių svaidymą ir operos „Protingas dizaineris ir Visata“, pasakojančios apie nepaprastai turtingą vyrą, užrašantį visą savo turtą žmogui, kuris galėtų sukurti nuostabią suknelę visatai, pasaulinė premjera.

„Tai atitinka mano asmeninį požiūrį į mokslą, - sakė R.Krečetnikovas. - Jame turi būti smagioji pusė.“

Fizikų grupė, vadovaujama daktaro Patricko Warreno ir Stanfordo universiteto profesoriaus Joe Kellerio buvo pagerbti už matematinį modelį, paaiškinantį, kodėl į kaselę surišti plaukai įgyja būdingą arklio uodegos pavidalą. Ši alternatyvioji Nobelio premija J.Kelleriui jau antroji.

Igoris Petrovas ir jo bendradarbiai iš Rusijos bendrovės SKN premiją pelnė už technologiją, leidžiančią gauti iš pasenusių rusiškų šaudmenų naujutėlaičių deimantų.

Prancūzijos mokslininkas Emmanuelis Ben-Soussanas sulaukė pripažinimo už rekomendacijas, kaip kolonoskopiją atliekantiems gydytojams gali sumažinti žarnyne susikaupusių dujų detonavimo riziką, kad jų pacientai nesprogtų.

JAV Vyriausybės generalinis atskaitomybės biuras pelnė satyrinį apdovanojimą už ataskaitą, kurioje pateikiamos rekomendacijos, kaip rengti ataskaitas, nagrinėjančias vienų ataskaitų poveikį kitoms.

Praėjusiais metais satyrinę Nobelio premiją pelnė Vilniaus meras Artūras Zuokas, kuris išsprendė automobilių statymo problemą savo mieste, naudodamas sunkiąją karinę techniką, taip pat Japonijos mokslininkas, išradęs vasabio kvapo gaisro aliarmą ir noro šlapintis pačiu netinkamiausiu metu tyrėjai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių