- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Snaigės Marse daug mažesnės nei Žemėje, o dydžiu jos labiau primena žmogaus raudonuosius kraujo kūnelius, teigiama naujame tyrime.
Tyrėjai analizavo dviejų aplink Marsą skriejančių zondų duomenis ir apskaičiavo snaigių, kuris sudarytos iš anglies dvideginio, o ne vandens, Raudonojoje planetoje dydį, rašo SPACE.com.
„Tai labai smulkios dalelės, o ne didelės snaigės“, – teigė tyrimo bendraautorė Keri Cahoy iš Masačusetso technologijų instituto Kembridže. Astronautui, stovinčiam tarp ant Marso paviršiaus krentančių sniego dalelių, jos greičiausiai labiau primintų rūką, nes yra labai smulkios, pridūrė ji.
Sniego debesys virš Marso pakimba tuomet, kai planetoje būna žiema. Jie padengia jo ašigalius ir beveik pasiekia pusiaukelę iki pusiaujo. Mokslininkai tyrinėjo duomenis apie šiuos debesis, kuriuos per pastarąjį dešimtmetį surinko NASA erdvėlaiviai „Mars Global Surveyor“ (MGS) ir „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO).
Pavyzdžiui, mokslininkai tyrinėjo temperatūrą ir slėgį, norėdami nustatyti, kada ir kur susidaro tinkamos sąlygos anglies dvideginio sniego dalelėms susiformuoti. Jie taip pat analizavo MGS lazerio altimetro atliktus matavimus, kuris analizavo Marso topografiją skaičiuodamas, kiek praeina laiko, kol lazerio pulsai atšoka nuo planetos paviršiaus.
Retkarčiais lazerio spindulys grįždavo greičiau nei tikėtasi, mat jis atšokdavo nuo debesų dalelių, esančių Marso atmosferoje.
Ištyrę, kiek šviesos šie debesys atspindi, tyrėjai galėjo apskaičiuoti juose esančio anglies dvideginio tankį. Bendrą sniego dalelių, tvyrančių virš Marso ašigalių, masę jie apskaičiavo išstudijavę mažus sezoninius pokyčius planetos gravitaciniame lauke.
Sudėję visą šią informaciją, tyrėjai apskaičiavo skirtingu laiku poliariniuose debesyse esančių atskirų sniego dalelių kiekį ir dydį. Mokslininkai nustatė, kad ašigaliuose dalelių dydis skiriasi. Šiaurėje jos gali būti 8–22 mikronų dydžio, pietuose – vos 4–13 mikronų.
Tačiau abu dydžiai yra mikroskopiniai ir savo pločiu palyginami su raudonųjų žmogaus kraujų kūneliais, tvirtina mokslininkai.
„Pirmą kartą, naudojant tik zondų duomenis, mes išaiškinome šį Marso reiškinį“, – teigė tyrimo autorius Renyu Hu iš Masačusetso technologijų instituto.
Snaigėms reikia kokio nors branduolio, aplink kurį jos galėtų formuotis, pavyzdžiui, dulkių kruopelės. Taigi žinodami Marso snaigių dydį, mokslininkai galės geriau suprasti Raudonosios planetos atmosferoje esančių dulkių savybes ir elgseną, teigė R. Hu.
„Kokių dulkių reikia, kad tokia kondensacija vyktų? Ar reikia mažyčių dulkių dalelių? Ar reikia vandens apvalkalo aplink dulkes, kad debesys lengviau formuotųsi?“ – kalbėjo jis.
Be to, Marso sniegas gali turėti įtakos tam, kaip planetoje pasiskirsto karštis, saulės šviesą atspindėdamas įvairiais būdais, priklausomai kuo kiekvienos dalelės dydžio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...