Skaitmeninių duomenų išsaugojimas – ateities kartoms

Priemones, skirtas užtikrinti skaitmeninių duomenų išsaugojimą su galimybe perskaityti ir suprasti ateityje neribotą laiką, dabar galima naudoti kaip atvirojo kodo programinę įrangą.
Šioje ES mokslinių tyrimų programoje CASPAR (Kultūros, meno ir mokslo žinių išsaugojimas, prieiga ir paieška) dalyvavo Čekijos, Graikijos, Italijos, Izraelio, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos mokslininkai.
 
Šiuo projektu papildomos tokios iniciatyvos kaip Europos skaitmeninė biblioteka „Europeana“. Projektui, kurio išlaidos – 15 mln. eurų, ES pagal Europos Komisijos mokslinių tyrimų finansavimo programą (2001–2006 m. Šeštąją bendrąją programą) skyrė 8,8 mln. eurų. Iki šiol didelė dalis elektroninių duomenų – oficialūs dokumentai, muziejų archyvai ir mokslinių tyrimų rezultatai – buvo neperskaitomi arba galėjo būti prarasti, nes naudojantis naujesnėmis technologijomis jų nebuvo galima perskaityti arba dabartiniai vartotojai negalėjo jų suprasti. Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) mokslinių tyrimų taikymas Europos piliečių ir verslo naudai yra pagrindinis 2010 m. gegužės mėn. Komisijos priimtos Europos skaitmeninės darbotvarkės elementas.
 
Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Skaitmeninė informacija yra labai lengvai prarandama, tačiau ir labai vertinga. Kiekvienas, netekęs prieigos prie šeimos nuotraukų arba senų dokumentų žino, kaip apmaudu, kai technologijos yra nesuderinamos. Mane sužavėjo vykdant projektą CASPAR sukurtų priemonių ir metodų teikiamos galimybės išsaugoti vertingų duomenų kokybę ir prieigą prie jų ateityje.“
 
Skaitmeninės technologijos sukėlė žinių ir informacijos revoliuciją, ypač tokiose mokslo srityse kaip astronomija ar klimatologija, kurios grindžiamos ilgalaike kiekybine didelio duomenų kiekio analize. Pavyzdžiui, įrodymai, kad žmogaus veikla daro įtaką visuotiniam atšilimui, registruojami jau kelis dešimtmečius. Nors duomenų užrašymo technologijos nuo perforacinių kortų ir magnetinių juostų jau išplėtotos iki didžiuliuose serveriuose esančių nuotolinių išteklių naudojimo, mokslo pažanga priklauso nuo galimybės naudotis informacija ir ją suprasti ateityje nepriklausomai nuo technologijų kaitos.
 
Suskaitmenintas milžiniškas labai skirtingos informacijos kiekis. Kai kurie duomenys saugomi kaip dokumentai, pavyzdžiui, bibliotekose laikomas spausdintas dokumentas, kurį žmonės ir ateityje galės pasiimti ir perskaityti. Skaitmeninį tokio dokumento atitikmenį – tekstų apdorojimo programos rinkmeną – ateityje bus galima atsispausdinti. Tačiau skaitmeniniame pasaulyje ne viskas taip paprasta. Pavyzdžiui, nepakanka galėti atspausdinti Žemės stebėjimo palydovų siunčiamus skaičius, nes tokie skaičiai yra perskaitomi, tačiau nesuprantami.
 
Vykdant projektą CASPAR sukurtomis priemonėmis sprendžiamos pačios įvairiausios problemos, susijusios su visų tipų suskaitmenintos informacijos išsaugojimu ir jos naudojimo galimybėmis ateityje. Šiomis priemonėmis galima pakankamai gerai apibūdinti duomenis, tad ateityje skaičius bus galima išskleisti, o tai tolygu jų atspausdinimui.

CASPAR priemonėmis taip pat užtikrinama, kad skaičius ir jų ryšius būtų galima suprasti ir lengvai naudoti bet kokia programine įranga bet kokiems moksliniams tyrimams, kokių tik ateityje mokslininkams gali prireikti.
 
Šie metodai sėkmingai išbandyti naudojant įvairių rūšių – mokslinius, kultūros paveldo ir šiuolaikinio scenos meno – duomenis.
 
CASPAR atvirojo kodo programinę įrangą galima atsisiųsti nemokamai ir toliau iš jos kurti komercines taikomąsias programas.

Daugiau informacijos apie projektą CASPAR

CASPAR programinę įrangą galima atsisiųsti



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?
    Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?

    Tiesiog neįtikėtina, kokie mes plaukuoti. Žinoma, palyginti, pavyzdžiui, su šimpanzėmis, galime atrodyti beveik pliki. Tačiau iš tiesų visas mūsų kūnas, išskyrus delnus ir padus, yra plaukuotas. Žmogus turi apie 5 milijonus foli...

  • Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų
    Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų

    Tikimės, kad kito dešimtmečio pabaigoje mūsų kompiuteris prižiūrės erdvėlaivius, kurie bus siunčiami į tolimąsias Saulės sistemos planetas, 1969 m. žurnalistui Jurgiui Blekaičiui sakė profesorius Algirdas Antanas Avižienis. Jo vadovaujam...

    1
  • Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?
    Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?

    Varle.lt mobiliųjų įrenginių specialistų teigimu, išmanieji laikrodžiai yra šiek tiek kitoks įrenginių žanras nei išmanieji telefonai. Ką siūlo „Huami“ kompanija, pagal „Xiaomi“ užsakymą „Xiaomi A...

  • Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį
    Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį

    Arabijos pusiasalyje pirmadienio vakarą padangę nušvietė atgal į Žemę krentanti nepilotuojama Rusijos kosminė krovinių kapsulė, žiūrovų nuo Dubajaus iki Rijado akivaizdoje subyrėjusi Žemės atmosferoje ir nukritusi į Indijos vandenyną. ...

  • Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?
    Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?

    Jeigu kas nors paprašytų jūsų įvardinti bent vieną pasaulyje garsią moterį mokslininkę, kokia pavardė jums pirmiausia šautų į galvą? Tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie radioaktyvumo tyrinėtoją ir dviejų Nobelio premijų ...

  • Perka kompiuteriukus penktokams: lėšų surinkta pusei mokinių
    Perka kompiuteriukus penktokams: lėšų surinkta pusei mokinių

    Šių metų pavasarį gimusi iniciatyva „Kompiuteriukai vaikams“ įgauna pagreitį. Anot, projekto organizatorių, šiuo metu Lietuvos penktokams jau yra nupirkta daugiau nei 13 tūkst. „Micro:bit“ kompiuteriukų. Prie inici...

  • Skirs daugiau nei 14 mln. dolerių būsimoms darbo kartoms ugdyti
    Skirs daugiau nei 14 mln. dolerių būsimoms darbo kartoms ugdyti

    „Dell“ iki 2018 m. vasario mėn. ketina skirti 14 mln. JAV dolerių ir prieigą prie technologijų, kad būtų remiamos būsimos darbuotojų kartos mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse (MTIM). ...

  • Išmanieji įrenginiai senųjų telefonų iš rinkos neišstums?
    Išmanieji įrenginiai senųjų telefonų iš rinkos neišstums?

    Absoliuti dauguma mobiliojo ryšio operatorių klientų perka išmaniuosius telefonus. Vis dėlto nesitikima, kad jie iš rinkos visiškai išstums paprastus funkcinius telefonus. Reaguodami į tokių aparatų poreikį, kai kurie ...

  • Kaip tapti saugesniems kibernetinėje erdvėje?
    Kaip tapti saugesniems kibernetinėje erdvėje?

    Įsivaizduokite, kad kolega jums atsiuntė elektroninį laišką su prisegtu failu. Nieko bloga nenujausdamas, jūs šį failą atsidarote. Tuo tarpu jums nežinant kompiuteryje jau pradeda veikti kenksmingos programos ir netrukus programiši...

  • Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos
    Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

    Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą, kurio duomenimis į regioninio reitingo 50-tuką pate...

    1
Daugiau straipsnių