Skaitmeninėje erdvėje gali išnykti net 21 Europos kalba

Europos kalbos technologijų garsiausių ekspertų atliktas tyrimas perspėja: daugelis Europos kalbų greičiausiai neišgyvens skaitmeniniame amžiuje.

Daugumai Europos kalbų tikriausiai yra lemta išnykti skaitmeninėje erdvėje - tokie yra naujausio Europos kalbos technologijų žymiausių ekspertų atlikto tyrimo rezultatai. Vertindami kalbos technologijų palaikymo, skirto 30 iš maždaug 80 Europos kalbų lygį, ekspertai padarė išvadą, kad 21 iš 30 šių kalbų skirtas skaitmeninių technologijų palaikymas „iš viso neegzistuoja“ arba, geriausiu atveju, jis yra „prastas“.

Šį tyrimą atliko Europos meistriškumo tinklas META-NET, kurį sudaro 60 mokslinių tyrimų centrų, veikiančių 34 šalyse.

Tyrimo, kurį rengė daugiau nei 200 ekspertų ir kurio rezultatai buvo aprašyti trisdešimtyje META-NET tinklo baltųjų knygų serijos tomų (su šios serijos leidiniais galima susipažinti tiek internete, tiek popieriuje), metu buvo įvertintas kiekvienai kalbai skirtų kalbos technologijų lygis keturių aspektų - automatinio vertimo, šnekamosios kalbos sąveikos, teksto analizės ir turimų kalbos išteklių - požiūriu. Žemiausiai kategorijai, kurioje ekspertai bent vieną aspektą įvertino kaip トprastą arba neegzistuojantį" buvo priskirta 21 iš 30 kalbų (70 proc.).

Keleto kalbų, tokių kaip islandų, latvių, lietuvių ir maltiečių įvertinimas buvo prasčiausias visų aspektų požiūriu. Kitame skalės gale, nors, ekspertų nuomone, nė vienai kalbai nebuvo skirtas トpuikus palaikymas„, tik vienintelė anglų kalba buvo įvertinta kaip turinti “gerą„ palaikymą kalbos technologijų prasme, na, o kalbos technologijų palaikymas tokių kalbų kaip olandų, prancūzų, vokiečių, italų ir ispanų buvo įvertintas kaip “vidutinis„. Su tokiomis kalbomis kaip baskų, bulgarų, katalonų, graikų, vengrų ir lenkų susijusių kalbos technologijų palaikymo lygis įvertintas kaip “fragmentiškas" ir dėl to šios kalbos taip pat priskirtos itin didelę riziką patiriančių kalbų grupei.トMūsų tyrimo rezultatai kelia didžiulį nerimą.

Daugumai Europos kalbų ženkliai trūksta išteklių, o kai kurios iš jų yra visiškai apleistos. Šiuo požiūriu daugelis kalbų nėra apsaugotos nuo jų ateityje laukiančių iššūkių„ ,- pareiškė prof. Hansas Uszkoreitis, META-NET tinklo koordinatorius, Vokietijos dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų centro (DFKI) mokslinis direktorius ir vienas iš šio tyrimo redaktorių. Kitas redaktorius, dr. Georgas Rehmas (DFKI), pridūrė: トSkirtingoms Europos kalboms ir technologijų sritims skirto kalbos technologijų palaikymo lygis neįtikėtinai skiriasi. Spraga tarp トdidelių“ ir トmažų" kalbų ir toliau didėja. Turime užtikrinti, kad visoms mažesnėms ir nepakankamai išteklių turinčioms kalboms būtų sukurta joms reikalingų bazinių technologijų tam, kad jos neišnyktų skaitmeninėje erdvėje.

„Kalbos technologijų srityje kuriama programinė įranga, galinti paversti šnekamąją kalbą rašytine. Visiems gerai žinomi tokie kalbos technologijų programinės įrangos pavyzdžiai kaip rašybos ir gramatikos kontrolės programos, išmaniuosiuose telefonuose diegiamos interaktyvios pagalbinės programos (pavyzdžiui, telefone “iPhone„ įdiegta programa “Siri"), dialogo sistemos, veikiančios naudojantis telefonu, automatinio vertimo sistemos, internetinės paieškos sistemos ir sintetinio balso programos, diegiamos automobilių navigacijos sistemose. Šiandien kalbos technologijų sistemos visų pirma grindžiamos statistiniais metodais, kuriuos norint pritaikyti yra reikalingi neįtikėtinai dideli rašytinės arba šnekamosios kalbos duomenų kiekiai.

Ypač sunku sukaupti reikalingą palyginti nedaug vartotojų turinčių kalbų duomenų kiekį. Be to, dėl statistinėms kalbos technologijų sistemoms būdingų savybių jų kokybė ne visuomet būna labai gera. Tai rodo dažnai pasitaikančios internetinių automatinio vertimo sistemų daromos juokingos klaidos.Europa praktiškai panaikino visas ribas, skiriančias jos šalis. Tačiau vis dar egzistuoja vienas barjeras, kurio, atrodo, neįmanoma įveikti - tai nematomas kalbų barjeras, trukdantis laisvai keistis žiniomis ir informacija.

Be to, jis kliudo siekti ir ilgalaikio tikslo sukurti vieningą skaitmeninę rinką, apsunkindamas laisvą prekių, produktų ir paslaugų judėjimą. Nors kalbos technologijos ir gali padėti panaikinti egzistuojančius kalbų barjerus (tam yra skirtos šiuolaikinės automatinio vertimo sistemos), META-NET tinklo atlikto tyrimo rezultatai aiškiai rodo, kad daugelis Europos kalbų tam dar nėra pasirengusios. Dėl to, kad didžioji dalis mokslinių tyrimų ir plėtros yra orientuota į anglų kalbą, dėl atsidėjimo ir finansinių išteklių trūkumo ir dėl to, kad nėra aiškios tyrimų ir technologijų vizijos.Europa turi dėti koordinuotas, plataus masto pastangas, siekdama sukurti trūkstamas technologijas ir pritaikyti esamas technologijas daugumai kalbų.

Egzistuoja svarių priežasčių pradėti spręsti šiuos klausimus visoje bendrijoje, visos Europos Sąjungos, valstybių narių, su jomis susijusių šalių ir pramonės mastu. Šios priežastys - tai didžiulė finansinė našta, tenkanti vienam gyventojui mažesnes kalbines bendruomenes turinčiose šalyse, būtinybė pritaikyti vienai kalbai skirtas technologijas kitoms kalboms, išteklių, įrankių ir paslaugų nesuderinamumas ir tai, kad kalbų barjerai nesutampa su politinėmis šalių sienomis. Europa turi imtis veiksmų, norėdama parengti savo kalbas skaitmeniniam amžiui. Kalbos - brangi mūsų kultūrinio paveldo dalis ir dėl to nusipelno būti išsaugotos ateičiai.

Rugsėjo 26-ąją Europos Taryba pažymi Europos kalbų dieną, kuria pabrėžiama, kaip svarbu puoselėti ir plėtoti mūsų žemyno gausų kalbinį ir kultūrinį paveldą.

Kalbos technologijos: bendrieji faktai

Jau šiandien kalbos technologijos padeda mums atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, rašyti elektroninius laiškus arba pirkti bilietus.

Kalbos technologijomis naudojamės ieškodami tinklalapių arba juos versdami, tikrindami elektroninių dokumentų rašybą, balsu valdydami automobilio garso sistemą arba savo mobilųjį telefoną, skaitydami rekomendacijas internetiniame knygyne arba klausydami mobiliosios navigacinės programos nurodymų.

Artimiausioje ateityje sugebėsime kalbėtis su kompiuteriais, aparatais ir prietaisais, tarp kurių bus ir ilgai lauktųjų robotų - tarnų, kurie anksčiau ar vėliau pasirodys mūsų namuose ir darbovietėse.

Kad ir kur būsime, prireikus informacijos jos tiesiog paprašysime, prireikus pagalbos - pareikalausime jos žodžiu. Pašalinę žmones ir technologijas skiriantį bendravimo barjerą, pakeisime pasaulį.Šiuo metu manoma, kad kalbos technologijos yra viena svarbiausių informacinių technologijų plėtros sričių. Didelės tarptautinės korporacijos - „Google“, „Microsoft“, IBM, „Nuance“ - į šią sritį yra investavusios nemažai lėšų.

Šimtai Europos mažų ir vidutinių įmonių specializuojasi tam tikrose kalbos technologijų sferose, teikia atitinkamas paslaugas. Kalbos technologijos suteikia žmonėms galimybę bendradarbiauti, mokytis, dirbti ir dalytis žiniomis nepaisant kalbinių barjerų ir nepriklausomai nuo darbo kompiuteriu įgūdžių.


Šiame straipsnyje: kalbaEuropa

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių