Šiąnakt Lietuvos padangėje sužėruos šiaurės pašvaistės

Sekmadienį kilo didžiausia per septyneris metus Saulės audra. Galingas radiacinių spindulių pliūpsnis sutrikdė palydovų komunikacijas, radijo ir mobiliųjų telefonų tinklus bei sukėlė įspūdingas šiaurės pašvaistes.

NASA teigimu, galingas Saulės pliūpsnis kilo sekmadienį 23 val. Grynvičo (Lietuvos laiku pirmadienį, 1 val.). Nors audra jau aprimo, bet jos skleidžiama radiacija dar bombarduos Žemės atmosferą iki ketvirtadienio. Ekspertai labiausiai baiminasi, kad audra gali nepataisomai sugadinti dalies palydovų įrangą ar pakenkti netoli Žemės ašigalių skraidantiems lėktuvams, bet itin didelio pavojaus radiacija nesukels, nes Žemės magnetinis laukas mus apsaugo.

148,8 mln. km per valandą greičiu skriejantys protonai įelektrina Žemės atmosferą ir ji pradeda mirgėti įvairiomis spalvomis. Saulės audros sukeltos šiaurės pašvaistes jau buvo matomos Šiaurės ašigalyje. Antradienio naktį jos taps dar intensyvesnės. NASA teigimu, šiaurės pašvaistes galės stebėti ne tik poliarinės zonos bet ir piečiau esančių zonų gyventojai, taip pat ir Lietuvos.

Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas GRYNAS.lt pasakojo, kad tikimybė Lietuvos padangėje pamatyti magiškas šiaurės pašvaistes tikrai didelė. „Apsiniaukęs dangus tam trukdytų, bet jeigu sinoptikai teisūs, naktį turėtų pašalti ir prasigiedryti. Tuomet išeiti laukan ir laukti tikrai verta“, - pasakojo etnokosmologas. Pasak jo, elektringų dalelių srautas Lietuvos padangę pasieks jau 17 val., bet tęsis visą naktį. Pašvaistės reiktų ieškoti dairantis iš vakarų į rytus atsisukus į šiaurės pusę.

J. Vaiškūnas perspėja, kad laukiant pašvaisčių reikia apsišarvuoti kantrybe. Be to, žmonės dažnai sumaišo šiaurės pašvaistes su kitais reiškiniais. „Tai nebus tokio ryškumo pašvaistės kokias matome nuotraukose iš Arkties, jos bus daug silpnesnės. Žmonės gali jas net sumaišyti su lėktuvų pėdsakais. Tačiau geriau įsižiūrėjus būna matyti, kad tie „pėdsakai“ šiek tiek keičia spalvą, juda, būna matinės spalvos“, - sakė mokslininkas.

Viena galingiausių Saulės audrų įvyko 1989 m. Tuomet daugelyje pasaulio vietų sutriko elektros tinklų darbas ir kelias valandas milijonai gyventojų liko be elektros energijos.Paskutinė galinga Saulės audra įvyko 2005 m. gegužės mėnesį. Pagal mastą, ji buvo intensyvesnė nei dabartinė. Po jos Šaulė perėjo į ramybės būseną ir audros buvo aprimusios. 2011 m. buvo ypatingi tuo, kad Saulė buvo beveik absoliučioje ramybės būsenoje (audrų atžvilgiu). Tokie ramūs metai Saulės gyvenime būna tik kartą per šimtą metų. Sekmadienį kilusi audra nutraukė ramybės būseną ir Saulė grįžta įprastą ritmą.

Būtent 2005 m. J. Vaiškūnas Lietuvoje regėjo stiprias šiaurės pašvaistes. „Tai buvo jau tikros šiaurietiškos pašvaistės. Labai spalvingos ir intensyvios. Visa tai truko tik apie 20 sekundžių, bet per jas supratau, ką reiškia, kai iš nuostabos širdis atsiduria kulnuose“, - prisiminė etnokosmologas.

Žemės poliarinė pašvaistė susidaro Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera (daugiausia - deguonimi ir azotu). Jonosferoje kilusi magnetinė audra sukelia švytėjimą. Nakties danguje pasirodo žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai, marškos. Šiaurės ašigalyje šis fenomenas dar vadinamas Aurora Borealis, o Pietų ašigalyje – Aurora Australis.

Sekmadienį kilo didžiausia per septyneris metus Saulės audra. Galingas radiacinių spindulių pliūpsnis sutrikdė palydovų komunikacijas, radijo ir mobiliųjų telefonų tinklus bei sukėlė įspūdingas šiaurės pašvaistes.

NASA teigimu, galingas Saulės pliūpsnis kilo sekmadienį 23 val. Grynvičo (Lietuvos laiku pirmadienį, 1 val.). Nors audra jau aprimo, bet jos skleidžiama radiacija dar bombarduos Žemės atmosferą iki ketvirtadienio. Ekspertai labiausiai baiminasi, kad audra gali nepataisomai sugadinti dalies palydovų įrangą ar pakenkti netoli Žemės ašigalių skraidantiems lėktuvams, bet itin didelio pavojaus radiacija nesukels, nes Žemės magnetinis laukas mus apsaugo.

148,8 mln. km per valandą greičiu skriejantys protonai įelektrina Žemės atmosferą ir ji pradeda mirgėti įvairiomis spalvomis. Saulės audros sukeltos šiaurės pašvaistes jau buvo matomos Šiaurės ašigalyje. Antradienio naktį jos taps dar intensyvesnės. NASA teigimu, šiaurės pašvaistes galės stebėti ne tik poliarinės zonos bet ir piečiau esančių zonų gyventojai, taip pat ir Lietuvos.

Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas GRYNAS.lt pasakojo, kad tikimybė Lietuvos padangėje pamatyti magiškas šiaurės pašvaistes tikrai didelė. „Apsiniaukęs dangus tam trukdytų, bet jeigu sinoptikai teisūs, naktį turėtų pašalti ir prasigiedryti. Tuomet išeiti laukan ir laukti tikrai verta“, - pasakojo etnokosmologas. Pasak jo, elektringų dalelių srautas Lietuvos padangę pasieks jau 17 val., bet tęsis visą naktį. Pašvaistės reiktų ieškoti dairantis iš vakarų į rytus atsisukus į šiaurės pusę.

J. Vaiškūnas perspėja, kad laukiant pašvaisčių reikia apsišarvuoti kantrybe. Be to, žmonės dažnai sumaišo šiaurės pašvaistes su kitais reiškiniais. „Tai nebus tokio ryškumo pašvaistės kokias matome nuotraukose iš Arkties, jos bus daug silpnesnės. Žmonės gali jas net sumaišyti su lėktuvų pėdsakais. Tačiau geriau įsižiūrėjus būna matyti, kad tie „pėdsakai“ šiek tiek keičia spalvą, juda, būna matinės spalvos“, - sakė mokslininkas.

Viena galingiausių Saulės audrų įvyko 1989 m. Tuomet daugelyje pasaulio vietų sutriko elektros tinklų darbas ir kelias valandas milijonai gyventojų liko be elektros energijos.Paskutinė galinga Saulės audra įvyko 2005 m. gegužės mėnesį. Pagal mastą, ji buvo intensyvesnė nei dabartinė. Po jos Šaulė perėjo į ramybės būseną ir audros buvo aprimusios. 2011 m. buvo ypatingi tuo, kad Saulė buvo beveik absoliučioje ramybės būsenoje (audrų atžvilgiu). Tokie ramūs metai Saulės gyvenime būna tik kartą per šimtą metų. Sekmadienį kilusi audra nutraukė ramybės būseną ir Saulė grįžta įprastą ritmą.

Būtent 2005 m. J. Vaiškūnas Lietuvoje regėjo stiprias šiaurės pašvaistes. „Tai buvo jau tikros šiaurietiškos pašvaistės. Labai spalvingos ir intensyvios. Visa tai truko tik apie 20 sekundžių, bet per jas supratau, ką reiškia, kai iš nuostabos širdis atsiduria kulnuose“, - prisiminė etnokosmologas.

Žemės poliarinė pašvaistė susidaro Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera (daugiausia - deguonimi ir azotu). Jonosferoje kilusi magnetinė audra sukelia švytėjimą. Nakties danguje pasirodo žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai, marškos. Šiaurės ašigalyje šis fenomenas dar vadinamas Aurora Borealis, o Pietų ašigalyje – Aurora Australis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vita

vita portretas
i metu pabaiga tas pasvaistes matys visuose Zemes rutulio krastuose,kai keisis magnetiniai Zemes poliai ir dings Zemes apsauga nuo Saules daleliu.BUS GRAZU ,bet kenksminga,o be to gali dingti visur elektra kaip jau buvo vienoje JAV valstijoje.

valdas

valdas portretas
kada? kur? ar eiline sinoptiku netikslinga prognoze ?

to vita

to vita portretas
Maziau fantastikos filmu ziurek, ramiau miegosi :)))))))
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių