- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei mums kada nors pavyks užmegzti ryšį su ateiviais, juos greičiausiai labiau domins Van Goghas ir Bachas, o ne Einsteinas ar Newtonas, teigia mokslininkai.
Menas ateivius gali žavėti labiau nei mokslas todėl, kad bet kokia nežemiška civilizacija, su kuria pavyks susisiekti, greičiausiai bus daug senesnė ir daug labiau technologiškai išsivysčiusi, „SETIcon“ konferencijoje, skirtoje nežemiškų būtybių paieškoms, tvirtino pranešėjai.
Apie mokslą ir matematiką žmonės ateiviams greičiausiai negalėtų papasakoti nieko, ko šie jau nežinotų. O mūsų menas ir muzika yra išskirtinai žmogiškas dalykas, kuris nežemiškoms būtybėms atrodytų žavingas, rašo SPACE.com.
„Ką kiti norėtų apie mus sužinoti? Ką mes galime jiems pasiūlyti? Jei jie taip toli pažengę, mes greičiausiai nieko negalime išmokyti apie mokslą, bet mes galime jiems papasakoti, ką reiškia būti šiame pavojingame taške, kai nežinome, ar išliksime kaip rūšis“, – konferencijoje kalbėjo SETI (angl. Search for Extra-Terrestrial Intelligence – nežemiško intelekto paieška) instituto Kalifornijoje darbuotojas Douglas Vakochas.
Labiau išsivysčiusi ateivių civilizacija greičiausiai jau įveikė problemas, kurios kelia grėsmę tokioms paauglystėje esančioms rūšims kaip mūsiškė, pavyzdžiui, kaip gyventi nenustekenant planetos, kaip nesusinaikinti su biologiniais ir pramoniniais ginklais, mano D. Vakochas.
Ateiviai net gali būti pamiršę, ką reiškia gyventi taip, kaip mes, kai nuolat abejojama dėl ateities. O geriausias būdas jiems parodyti, ką reiškia būti žmogumi, – pasitelkus muziką ir meną, tvirtina mokslininkas.
Vis dėlto, ateiviai greičiausiai labai skirsis nuo mūsų, tad jiems bus sunku suprasti mūsų meną. Mums pasisektų labiausiai, jei meno kūrinius pristatytume naudodami kalbą ir matematinius modelius, kurie yra labiau universalūs, kalbėjo D. Vakochas.
Klasikinės muzikos saugyklos ClassicalArchives.com kūrėjas Pierre`as Schwobas teigia, kad tokie muzikiniai kūriniai, kaip Johanno Sebastiano Bacho „Goldbergo variacijos“, kurie sukurti remiantis matematiniais modeliais, ateiviams būtų priimtinesni.
„Manyčiau, kad bet kokia žmonių civilizacija suprastų, kad tai nepaprastai gražu. Tačiau mes neturime nė menkiausio supratimo, ką vertintų ateivių civilizacija“, – teigė P. Schwobas.
Anot jo, geras pasirinkimas būtų ir kiti J. S. Bacho, Antonio Vivaldi ir kitų baroko kompozitorių kūriniai, nes jie darnūs ir harmoningi. Kalbėdamas apie vizualųjį meną, komiksų dailininkas Paulas Duffieldas mano, kad ateiviams reikėtų parodyti prerafaelitų kūrinių. „Turtingą trijų dimensijų beveik fotografišką atvaizdavimą būtų lengviau interpretuoti. Be to, tai labai ekspresyvu“, – teigė jis.
Be to, žinios apie tai, kaip ateiviai kuria meną, galėtų būti vienu įdomiausių tokio kontakto aspektų. „Jei galėtume paklausti tik vieną klausima, manyčiau geriausia būtų pasiteirauti ne „Ar turite religiją?“, bet „Ar turite muziką?“, – sakė SETI vyresnysis astronomas Sethas Shostakas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...