Septynių milijardų gyventojų pasaulyje – bėdos dėl išmatų

Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis,  2011 m. spalio 31 d. gimus kūdikiui, pasaulio gyventojų skaičius pasiekė 7 mlrd. Tą pačią dieną šis kūdikis atnešė ir savo pirmą indėlį į pasaulį – subtiliai šnekant – savo nešvarias sauskelnes.

Šios nešvarios sauskelnės yra tik ledkalnio viršūnė žmogaus išmatų, kurių didžiuliai kiekiai kasdien susikaupia pasaulyje. Todėl klausimas, kaip žmonija tvarkysis su tuo, kai 2100 m. pasaulio populiacija pasieks 10 mlrd., atrodo visai pagrįstas. Vis dėlto toks klausimas rodo, kad dabar ši problema yra kontroliuojama, tačiau tai netiesa.

Beveik 2,6 mlrd. žmonių pasaulyje gyvena visiškai antisanitarinėmis sąlygomis. Kasmet daugiau nei 200 mln. tonų žmonių fekalijų neapdorojama. Besivystančiose šalyse apie 90 procentų srutų išleidžiama tiesiai į ežerus, upes ir vandenynus. Ir netgi išsivysčiusiose šalyse yra miestų, kurie naudoja senas nuotekų sistemas, kurios lengvai perpildomos stipraus lietaus.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visos šios neperdirbamos nuotekos prisideda prie didelės visuomenės sveikatos krizės, dėl kurios kasmet miršta apie 1,4 mln. vaikų. Tai yra vienas vaikas kas 20 sekundžių, arba daugiau nei nuo AIDS, maliarijos ir tuberkuliozės kartu sudėjus. Nepaisant šių didžiulių netekčių, sanitarinių sąlygų gerinimas nesulaukia tiek dėmesio, kiek kiti pasaulio plėtros ir gerovės didinimo tikslai. Jungtinės Tautos, kurios buvo išsikėlusios tikslą perpus sumažinti žmonių, gyvenančių antisanitarinėmis sąlygomis, skaičių iki 2015 m., dabar šį tikslą vadina nepasiekiamu.

Nevyriausybinės organizacijos „WaterAid“, besirūpinančios higienos, vandens ir sanitarinėmis problemomis, vyriausiasis analitikas Danas Yeo teigia, kad sanitarija nėra patraukli sritis ir kad dauguma dalykų joje yra susiję su išmatomis, o tai daugelyje kontekstų yra tabu.

Mokymasis kalbėti apie tualetus

D. Yeo mano, kad šis tabu yra viena priežasčių, kodėl sanitarinėms sąlygoms, joms gerinti skiriama tiek mažai dėmesio ir tai dar neįsišakniję viešojoje nuomonėje kaip itin svarbi problema. Tačiau kita vertus, sukurti tinkamas sanitarines sąlygas ne taip paprasta.

Rose George, publicistė, nagrinėjanti sanitarinių sąlygų problemas besivystančiose šalyse, teigia, kad pirmosios pastangos apie 1980 m. Indijoje pagerinti padėtį buvo nesėkmingos. Indijos valdžia nemokamai pastatė milijonus išviečių, remdamasi prielaida, kad jomis bus naudojamasi, jei jų bus pastatyta. Deja, išvietės žmonių buvo paverstos pašiūrėmis ožkoms ar sandėliukais, nes žmonės tiesiog buvo įpratę tuštintis ar šlapintis krūmuose. Reikalų atlikimas krūmuose, tuštinimasis atvirose erdvėse kelia nemažai rūpesčių, nes patogenai iš fekalijų neabejotinai pasiekia kaimą, dažnai užteršia bendruomenės vandens atsargas.

Gamtinių reikalų atlikimas lauke sukelia ir kitų pavojų: pavyzdžiui, kai kuriuose kraštuose tai gyvačių, nuodingų vabzdžių įgėlimo grėsmė. Be to, moterys ieškodamas privatesnės vietos gali susidurti su pavojumi būti užpultos ir išprievartautos. „WaterAid“ organizacijos duomenimis, daugelis moterų Afrikoje laukia vakaro, kad galėtų nusilengvinti, nes padorumas reikalauja neiti ten, kur kas nors gali pamatyti, o ilgas šlapimo sulaikymas padidina riziką išsivystyti šlapimo takų infekcijai.

Šios organizacijos atstovas D. Yeo pabrėžia, kad, siekdamos spręsti šias problemas, pagalbos organizacijos turi mokytis dirbti su žmonėmis jų aplinkoje, aiškinti, kodėl tinkamos sanitarinės sąlygos svarbios. Pvz., Bangladeše „WaterAid“ dirba su vietos muzikinio teatro trupe, kuri kuria su sanitarija susijusias parodijas vaikams.

Per savo keliones rašytoja R. George pastebėjo didžiulius kultūrinius žmonių mąstymo skirtumus, susijusius su naudojimusi tualetu. Pavyzdžiui, Kinijoje daugelyje viešų tualetų nėra durų, tik pertvaros, o kai kur nėra net šių, tik klozetai. Amerikiečių tualetuose pertvaros ir durys nesiekia nei grindų, nei lubų, o tai gali atrodyti labai keista britams. Didžiojoje Britanijoje kiekviena tualeto būdelė yra visiškai atskirta nuo kitos.

Rašytoja sako, kad svarbu suprasti, jog sanitariniai klausimai daug kuo susiję ir su psichologija, ne tik fizinėmis sąlygomis – vamzdžiais ir tualetais.

Kanalizacijos sistemos įrengimas

D. Yeo nurodo, kad svarbi yra ir pati kanalizacijos sistema. Visų pirma, išvietė negali būti bjauresnė nei ta, kurią ji pakeičia. Kas norės eiti į drėgną, šaltą išvietę, kurioje knibžda musių, kai galima tiesiog išsituštinti upėje?

Urbanizacija – kitas iššūkis. JT duomenimis, žmonių, gyvenančių lūšnynuose aplink miestus, vis daugėja. 2010 m. 828 mln. žmonių gyveno lūšnynuose. Dažniausiai juose susikuria neoficialios bendruomenės, kurios gyvena ant jiems nepriklausančios žemės. Vietos valdžia žiūri į tokias bendruomenes kaip neteisėtas ir nenori pripažinti jų buvimo. Todėl dėmesio atkreipimas į lūšnynų nuotekų problemą jau rodytų bendruomenių pripažinimą.

O vien jau fizinis lūšnynų išsidėstymas labai apsunkina išviečių juose įrengimą. Didelis žmonių tankumas, itin siauros gatvės, laisvos vietos trūkumas sukelia papildomų rūpesčių, siekiant spręsti fekalijų pašalinimo ir apdirbimo problemas.

Nutekamieji vamzdžiai ir riebalų sankaupos

Investicijos į sanitarinių sąlygų gerinimą garantuotai atsiperka: pasak Jungtinių Tautų, kiekvienas į sanitariją investuotas doleris visuomenės sveikatos išlaidas ir pravaikštų dėl ligų padaromą žalą sumažina 8 doleriais.

Tualeto prieinamumas gali turėti ilgalaikių padarinių. R. George teigia, kad besivystančiuose regionuose net iki 20 procentų mergaičių nelanko mokyklos dėl to, kad jos neturi vietos nusišlapinti. Išvietės įrengimas gali nulemti skirtumą tarp neraštingumo ir išsilavinimo.

Vis dėlto, nors besivystančios šalys neša prastos sanitarijos naštą, būtų klaida manyti, kad išsivysčiusios šalys nesusiduria su šia problema. R. George aiškina, kad urbanizacijos ir populiacijos plėtra itin apkrauna kanalizaciją daugelyje rajonų ir kai kurios nuotekų tvarkymo sistemos turi išleisti neišvalytas srutas, nuotekas, kai kanalizacijoje jų susikaupia itin daug.

Dar didesnę problemą kelia restoranų ir namų ūkių į kanalizaciją išpilamas didelis kiekis riebalų, kurie užkemša kanalizacijos vamzdžius. Kanalizacijoje formuojasi didžiuliai plaukiojantys riebalų, aliejų ir šiukšlių dariniai, kurie kenkia, siekiant perdirbti nuotekas ir sukuria daug papildomo darbo nuotekų vamzdžių prižiūrėtojams.

Lietuva ne išimtis

Kas šeštas Lietuvos gyventojas vis dar naudojasi lauko tualetu, o kas penktas lietuvis vis dar geria šulinio vandenį. Tokie duomenys paaiškėjo naujienų portalo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ 2012 m. gegužės mėn. atlikus viešosios nuomonės apklausą.

Tyrimas atskleidė, kad lauko tualetu naudojasi bei šulinio vandenį dažniausiai geria kaimo vietovių gyventojai.

Daugiau nei 67 proc. apklaustųjų teigė namo viduje prisijungę prie centrinės kanalizacijos sistemos, beveik 17 proc. lietuvių tualetu naudojasi namo viduje su autonomine nuotėkų duobe. Tačiau 16 proc. apklausos dalyvių vis dar naudoja lauko tualetus.

Viešosios nuomonės apklausos duomenimis, šulinio vandenį, kaip geriamąjį naudoja beveik 23 proc. atsakiusiųjų. Beveik 77 proc. teigė geriantys vandenį iš centralizuoto vandentiekio.

GRYNAS.lt jau yra rašęs apie šalyje vyraujančią problemą, kai lauko tualetai įrengiami šalia geriamojo vandens šulinių.

„Higienistų teigimu, metras grunto užmuša visus mikrobus, tačiau metams bėgant jis prisisotina. Tada cheminiai elementai ir mikrobai keliauja toliau. Tuomet jau niekas nesifiltruoja, vadinasi – nebe filtras, o kas jį keis? Taip ir gyvename 20-30 metų, o paskui sakome – „Šuliniuose nitratai“. Žinoma, juk mūsų lauko tualetai gale tvarto, o šulinys – šalia to tvarto, tik už kito kampo. Kad to išvengtume, Aplinkos ministerija ir numatė pirmiausia sutvarkyti vandentvarką“, - GRYNAS.lt yra teigęs UAB „Trakų vandenys“ vyr. inžinierius Kęstutis Venzlauskas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 16-23 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Šiuo metu Lietuvoje vykdomi nauji vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbai. Pirmasis darbų finansavimas baigsis 2013 m., o visi pradėti darbai bus įvykdyti iki 2015 m. Preliminariai skaičiuojama, kad tuomet 81 proc. Lietuvos gyventojų turės galimybę naudotis centralizuoto arba grupinio vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklais. „Iki šių darbų pradžios tuo naudotis galėjo tik 68 proc. gyventojų.

Dabar jau vyksta parengiamieji darbai ir nuo 2014 m. turėtų prasidėti naujas etapas, po kurio tikimės pasiekti išsikeltą 95 proc. ribą. Kalbant apie nuotekos, jau ir dabar yra reikalavimas, kad 100 proc. visų surinktų nuotekų privalo būti išvalytos. Natūralu, kad kuo daugiau jų ateityje surinksime, tuo daugiau išvalysime ir tuo mažiau kenksime aplinkai“, - GRYNAS.lt sakė D. Krinickas.


Šiame straipsnyje: Tualetastualetų dienaįdomu

NAUJAUSI KOMENTARAI

tam

tam portretas
ir yra valymo irengimu gamyklos.tik suda moka,tai us tai sudo visur ir pilna.lai moka pinigsus,nereiks tada cia verkt.per vasara kelis simtus galima pagamint.priklauso nuo paklausos.net ir kelis tukstancius galima
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių