Rasta radioaktyviomis supernovos liekanomis mitusių bakterijų fosilijų

Vokietijos mokslininkų dėka turime progą dar sykį prisiminti sparnuotąją šviesaus atminimo Karlo Sagano (Carl Sagan) frazę, ištartą dokumentiniame seriale „Cosmos“ („Kosmosas“) – „Visi mes esame sukurti iš žvaigždžių dulkių“. Mūsų kūnus ir visa, kas mus supa, sudarantys atomai sutverti prieš milijardus metų sprogusiose gigantiškose žvaigždėse. O štai vandenyno dugno bakterijų liekanose rasta suirti nespėjusio geležies-60 izotopo, kuris mikrobuose atsidūrė todėl, kad prieš 2,2 mln. metų netoli Saulės sistemos sprogo supernova.

Ramiojo vandenyno dugno nuosėdose tyrėjai aptiko geležies-60 fragmentų. Tai – sunkesnis geležies izotopas, kuris galėjo susidaryti tik supernovose ir kuris suyra per keliasdešimt milijonų metų. Dar įdomiau yra tai, kad geležies-60 atomų rasta 2,2 mln. senumo bakterijų organuose, kurie vadinami magnetosomomis – jomis mikroorganizmai jaučia Žemės magnetinį lauką, rašo „Popsci.com“.

Geležies-60 radioaktyvaus skilimo pusperiodis yra 2,62 mln. metų. Palyginimui, geležies-54 izotopas yra gausiausiai Žemėje aptinkama geležies atmaina, kurioje radioaktyvaus skilimo procesai, galima sakyti, beveik nevyksta – būtent todėl šis izotopas egzistuoja iki šių dienų.

Vienintelis Miuncheno technologijų universiteto mokslininkų paaiškinimas, iš kur 2,2 mln. senumo nuosėdose galėjo atsirasti geležies-60 izotopo, yra Saulės sistemos kaimynystėje sprogusi supernova. Ji Žemę dosniai „pavaišino“ geležies turtingomis dulkėmis, kurios nugrimzdo į okeanų dugnus – čia jas surijo dugno bakterijos.

Geležies-60 izotopo atomų rasti ne taip paprasta – supernovos gelmėse gimęs metalas bakterijų magnetosomose rastoje geležyje sudaro tik vieną kvadrilijonąją procento dalį (0,000 000 000 000 1 proc.). Kad aptiktų tokį menką izotopo kiekį, vokiečių tyrėjai naudojo masės spektrometrą-greitintuvą (angl. - accelerator mass spectrometer), kuriame jonai įgreitinami taip, kad įgauna didžiulę kinetinę energiją.

Tyrėjai šiuo metodu planuoja atlikti daugiau dugno nuosėdų tyrimų ir rasti daugiau požymių, liudijančių apie netoli Saulės sistemos sprogusią supernovą.


Gairės: nupernova, fosilija, NASA

Komentarai 0 Rašyti komentarą
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių