Radiacinių avarijų atgarsiai ir radiologinė rizika veterinarijoje

Praėjus net ir ketvirčiui amžiaus po Černobylio AE avarijos (1986 m. balandžio 25-26 d.), dar ir šiandien jaučiami šios nelaimės padariniai. Avarijos priežastis ir pasekmes tebenagrinėja viso pasaulio mokslininkai, tarp jų -  ir Lietuvos.

Kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto  Radiologinių tyrimų skyriaus vedėjas Pranas Drulia, iki šių dienų  vis didesnę svarbą įgavo cezio (137Cs) izotopų kiekis maisto produktuose, mat jodas (131J) dėl trumpo skilimo periodo (8 paros) greitai suskilo  ir tapo mažai reikšmingas radiacinės taršos požiūriu.

Reglamentuojamas tik – cezis (137Cs)

Pastaraisiaias metais maisto produktuose yra reglamentuojamas tik 137Cs savitasis ir tūrinis  aktyvumas, kurio leistinieji lygiai yra  600 Bq/kg visiems produktams bei papildomas leistinas lygis-370 Bq/kg pienui ir kūdikių maistui.

Pagal stebėsenos programas tirtuose mėginiuose leistinieji lygiai nebuvo viršyti. Stroncio (90Sr) aktyvumas maisto produktuose nėra reglamentuojamas, todėl, kad  jo kiekiai, patekę į aplinką, buvo žymiai mažesni nei 137Cs, tačiau dėl to, kad stroncis, kaip ir stabilusis  kalcis, lengvai patenka į kaulinius audinius ir juose kaupiasi, 90Sr aktyvumą maisto produktuose Europos Bendrijos (EB) šalyse radiologinės stebėsenos metu rekomenduojama tirti.

P. Drulia pažymi, kad šio radionuklido aktyvumas matuojamas ir mūsų šalyje. Radiologinių matavimų duomenys nustatyta tvarka kiekvienais metais perduodami Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centrui (JTC), Letuvos Radiacinės saugos centrui (LRSC).  Duomenys  naudojami gyventojų gaunamai apšvitos dozei nuo maiste esančių radionuklidų jonizuojančiajai spinduliuotei įvertinti.

Gyventojų apšvita – maža

Vidutinė metinė efektinė vidinės apšvitos dozė vidutiniam šalies gyventojui nuo maiste esančių radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotės skaičiuojama naudojant maisto radiologinių tyrimų rezultatus, atsižvelgiant į vidutinį maisto produkto sunaudojimą vienam gyventojui per parą. Apšvitos dozė nuo neapdorotame maiste esančių radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotės lygi  0,22 mSv .

Ši dozė yra nedidelė, panaši į qautas  ankstesniais metais ir sudaro vidutiniškai tik dešimtą dalį, lyginant nuo įvairių kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių gaunamos apšvitos, kuri lygi 2,63 mSv.

Todėl galima teigti, kad gyventojų apšvita dėl technogeninės kilmės radionuklidų maiste jonizuojančiosios spinduliuotės yra maža ir nekelia rizikos vartotojų sveikatai.

Po Černobylio AE avarijos, iškilo pavojus, kad iš užterštų  Ukrainos, Baltarusijos, kai kurių Rusijos teritorijų – į mūsų šalį nepatektų maisto produktai ir pašarai, užteršti radioaktyviomis medžiagomis.

Įvežamai produkcijai iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos Federacijos ir kitų šalių – vykdoma radiologinė kontrolė

Lietuvos įmonės palaiko prekybinius ryšius su Ukraina, Baltarusija, Rusijos Federacija ir kitomis šalimis, iš kurių įveža į šalį augalinius aliejus, riebalus, miško grybus ir uogas, sultis, konditerijos, kulinarijos ir kitus gaminius, importuoja daug pašarų ir pašarinių žaliavų.

Kasmet radiologiškai ištiriama iki tūkstančio šių produktų mėginių.

Daugumoje įvežamų prekių radioaktyviosios taršos požymių nenustatyta, tačiau, kai kurių rūšių  produktų siuntose buvo aptinkamas  radioaktyvusis 137Cs.

2001-2003 m. buvo tiriama daug importuojamų pieno miltelių, kurie tranzitu per Lietuvą buvo gabenami į kitas šalis. 2001 m. - 16 proc., 2002 m. - 30 proc, 2003 m. - 18.3 proc. tirtuose importuotų  pieno miltelių mėginiuose aptikta cezio likučiai. Rasta didžiausia koncentracija  314 Bq/kg. Leidžiama norma pieno produktams - 370 Bq/kg.

2007 m. pirmą kartą nustatytas 137Cs cukrinių runkelių išspaudose, kurio koncentracija siekė 200 Bq/kg . 2008 m.dviejose miško uogų mėlynių siuntose 137Cs koncentracijos viršijo 2000 Bq/kg.

2002 - 2012m.  vykdant miško grybų ir uogų radiologinę kontrolę,iš Rusijos, ypač iš Baltarusijos ir Ukrainos importuotose miško gėrybėse buvo aptinkamas   radioaktyvusis137Cs.  Kiekvienais metais įvežamų ir iš Lietuvos išvežamų grybų ir uogų  apimtys  vidutiniškai sudarė 10 tūkst. tonų. Analizuojant  tyrimų duomenis nustatyta, kad pusėje įvežamų grybų ir dviejuose trečdaliuose įvežamų uogų siuntų buvo aptikta radioaktyvaus 137Cs likučiai. Grybų ir uogų radioaktyvioji  tarša mėginiuose, išskyrus vieną atvejį 2008 m., nebuvo viršyta.

Uogose ir grybuose 137Cs turi būti ne daugiau kaip 600 bekerelių kilograme (Bq/kg)

Pagal Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvo teisės aktų reikalavimus uogose ir grybuose 137Cs turi būti ne daugiau kaip 600 bekerelių kilograme (Bq/kg).

Vertinant importuojamų grybų  radioaktyviosios taršos riziką nustatyta, kad 2002 -2012m. daugumoje tirtų grybų 137Cs savitasis aktyvumas neviršijo didžiausių leistinų lygių

Per 2002 -2005 m.laikotarpį įvežamuose grybuose 137Cs   metinės vidutinės  savitųjų aktyvumų reikšmės didėjo, nuo 2006 m. - stebėtas taršos mažėjimas.

Didžiają dalį importuojamų uogų sudaro miškuose surinktos mėlynės. Miško uogose 137Cs metinių vidutinių  savitųjų aktyvumų reikšmių didėjimas vyko iki  2007 m. ir pasiekė  aukščiausią 208 Bq/kg lygį. Nuo 2008 m. įvežtos uogos buvo švaresnės.

Vienas ryškiausių aplinkos radioaktyviosios taršos indikatorių aplinkoje, kaip pastebi specialistas P. Drulia, išlieka miško grybai ir uogos. Natūrali laukinių grybų ir uogų aplinka paprastai yra miškai arba miškingos vietos, o šioms ekosistemoms yra būdinga tai, kad radioaktyvusis 137Cs išsilaiko vykstant cikliškai dirvožemio ir augmenijos medžiagų apykaitai. Dėl to tęstinis grybų ir uogų užteršimas radioaktyviuoju 137Cs  po Černobylio AE gali nežymiai mažėti, o kai kurių rūšių grybų – padidėti.

Produkcija iš Japonijos - tikrinama

2011 m. kovo 11d. įvykiai Japonijos Fukušimos AE cunamio pasekoje, privertė  dar sykį suklusti pasaulį, dėl branduolinės energetikos pavojaus žmogui ir gamtai. Jaučiamas nerimas dėl maisto produktų, importuotų iš Japonijos, kokybės ir saugos. Maisto produktai, kurie yra įvežami į mūsų šalį, sudaro labai mažą dalį Japonijos eksporto (2010 m. – tik 0,6 proc.). Iš jų - daugiausia eksportuojama žuvis, vaisiai, daržovės, prieskoniai, arbata , šiek tiek grūdų ir kitų produktų.

Į Lietuvos rinką šie  produktai dažniausiai įvežami iš kitų ES valstybių, į kurias importuojant, visi produktai patikrinami ES teisės aktų reglamentuota tvarka.

Po 2011 m. kovo įvykių Japonijoje, Europos Komisija sugriežtino žuvų kontrolę dėl radioaktyvios taršos. Tikrinamos žuvys, sugautos netoli Japonijos krantų ir kituose žvejojimo plotuose. Kas mėnesį analizuojami į Europos rinką importuotų japoniškų maisto produktų laboratorinių tyrimų rezultatai ir, esant reikalui, koreguojamos atitinkamos rekomendacijos.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas kontroliuoja  kiekvieną iš Japonijos importuotų maisto produktų siuntą dėl radioaktyvios taršos.

Tyrimai (2011-2012m.)

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje dėl radioaktyvios taršos ištirta per 400 įvairių maisto produktų mėginių, įvežtų iš Japonijos: maisto papildų, jūržolės, jūros kopūstų ir kita. Radiaktyvios taršos atžvilgiu visi minėti produktai buvo švarūs.

Importuotuose iš kitų šalių maisto produktuose padidintos radioaktyvios taršos, kuri galimai būtų siejama su įvykiais Japonijoje, nepastebėta.

2011 m. Lietuva gavo tik vieną skubų pranešimą apie iš Japonijos į Prancūziją įvežtą žaliąją arbatą, kurios radioaktyvioji tarša viršijo leistinus lygius.

Išvados

Kiekviena Europos Bendrijos (EB) šalis turi nacionaliniu lygiu taikyti tokį tyrimo dažnumą radionuklidų atžvilgiu importuojamiems žemės ūkio produktams iš trečiųjų šalių, kuris būtų nustatomas atlikus importuojamų produktų rizikos vertinimą, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus bei importuojamų produktų pobūdį, taip pat atsižvelgiant iš kokių šalių ir kokių regionų produktai yra importuojami.

Vertinant rizikos požiūriu radiologinę įvairių tiriamų veterinarijos priežiūros objektų taršą, teikiamos šios išvados:

  • vietinės kilmės maisto produktų - jautienos, kiaulienos, paukštienos, pieno, tvenkininės žuvies, kiaušinių ir laukinės faunos tarša 137Cs ir 90Sr radionuklidais  1988 - 2012 m.laikotarpiu neviršijo didžiausių leidžiamų lygių (DLL);
  • vietinės kilmės maisto produktų taršos lygiai 137Cs ir 90Sr  radionuklidais statistiškai yra mažai kintantys;
  • gyventojų apšvita dėl dirbtinės kilmės radionuklidų maiste jonizuojančiosios spinduliuotės yra nežymi, lyginant nuo įvairių kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių gaunamos apšvitos;
  • kritiniais produktais, kuriuose randamas radioaktyvusis 137Cs, išlieka importuojami miško grybai ir uogos, laukinė fauna, cukrinių runkelių išspaudos;
  • pusėje įvežamų grybų ir dviejuose trečdaliuose miško uogų siuntų randama radioaktyvaus 137Cs likučiai;
  • Lietuvos grybų ir miško uogų tarša radioaktyviuoju 137Cs  2012 m. neviršijo DLL;
  • radioaktyviosios taršos požiūriu didžiausią dėmesį reiktų kreipti įvežamų iš Baltarusijos miško grybų, iš Ukrainos - miško  uogų bei  Japonijoje išaugintų prieskoninių daržovių, arbatų ir jūros gėrybių radiologinei kontrolei;
  • būtina ir toliau tęsti importuojamų prekių iš trečiųjų šalių, paveiktų Černobylio AE  avarijos, radiologinę kontrolę.


Komentarai 0 Rašyti komentarą
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių