Puslaidininkių industrijos išlaidos šiemet pasieks aukštumas

Puslaidininkių komponentų (tarp jų ir mikroprocesorių bei atminties lustų) pardavimų apimtys šiemet viršys pernai metų rezultatus kukliais 3 %, tačiau už kiekvieną augimo procentą teks sumokėti trigubu išlaidų, skirtų mokslui ir tyrimams, dydžiu.

Gamyklinė silicio lustų plokštelė ©notebookcheck.netLyginant su 2011 m., kompanijos IC Insights analitikų teigimu, 2012 m. mokslui ir tyrimams skirtos lėšos padidėjo 10 % – nuo 48,7 mlrd. $ iki šiųmetinių 53,4 mlrd. $ Bendra puslaidininkių rinkos apimtis 2012 m.bus 329,8 mlrd. $, o tai atitinka maždaug 16,2 % metinį augimą.

Galima tik įsivaizduoti: kad ką nors būtų galima uždirbti puslaidininkių rinkoje, reikia nuolat į tyrimus ir vystymą investuoti mažiausiai šeštąją dalį gautų pajamų. O kas bus, jei pereiti prie 450 mm dydžio silicio plokščių? Tiksliau, kas bus nesugebėsiančiais to padaryti?XX a. 8 dešimtmetyje tyrimams ir vystymui buvo skiriama apie 7-8 % gautų pajamų.

Puslaidininkių kompanijos tuo metu augo kaip grybai po lietaus. Būtent iš čia auga fantastiškų pasiekimų Taivane ir Japonijoje „kojos“. Beje, dar po dešimt metų išlaidos R&D sferai suvalgydavo maždaug 10-12 % gautų pajamų. Tačiau jau XX a. 10 dešimt. išlaidos šoktelėjo iki 15 %, o maksimumą pasiekė 2008 m. – 17,5 %.

Tačiau per pastarąją finansų krizę šis skaičius sumažėjo. Šiemet tyrimams išleidžiama 16,2 %. Pateiktoje lentelėje galima surasti visą informaciją apie išlaidų dinamiką tarp 12 didžiausių pasaulio kompanijų, kurių kiekvienos išlaidos tyrimams sudarė ne mažiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių.

Kaip jau tapo įprasta, už „Intel“ aukščiau tik Himalajai. Vien tik ši amerikiečių korporacija tyrimams išleidžia trečdalį biudžeto, kurį skiria kitos dešimt garbių kompanijų kartu paėmus.Lyginant su 2010 metais, „Intel“ išlaidos šioje sferoje išaugo net 27 % – įspūdingiausias šuolis industrijoje.

2011 m. kompanija aktyviai pervedinėjo 32 nm gamybą prie 22 nm technologinio proceso, o tam, sutikite, reikalingos milžiniškos lėšos. Pagal išlaidų tyrimams augimo tempus su „Intel“ galėjo varžytis tik „Qualcomm“ (+25 %) ir TSMC (+23 %).

Blogiau už konkuruojančią AMD (+3 %) pasirodė tik japonai, tačiau jiems bėdų kyla ne tik su investicijomis į ateitį, tačiau apskritai su ekonomikos atsigavimu.Beje, dar kitas įdomus rodiklis: užsiimančios gamyba ir kūrimu kompanijos (tokios kaip „Intel“ ir „Samsung“) kartu išleidžia 66 % mokslui ir tyrimams skirto pasaulinio biudžeto.

Perpus mažiau – 29 % – išleidžia kompanijos, kurios neturi savo gamybinių pajėgumų, tuo tarpu tik kontraktine gamyba užsiimantys gamintojai į bendrą biudžetą įneša varganus 5 %.