Psichologas: mokslo genijai jau išnyko

Šiuolaikinis mokslas turi mažai galimybių pasiekti ką nors panašaus, ką padarė Galileo, pirmasis teleskopu ėmęs tyrinėti dangų, ar Charlesas Darwinas, kuris pasiūlė evoliucijos teoriją, teigia psichologas ir mokslo genijų ekspertas.

Deanas Keithas Simontonas iš Kalifornijos universiteto teigia, kad kaip ir pasmerktieji drontai, šiems tyrėjams prilygstantys mokslo genijai jau išnyko.

„Ateities pažanga greičiausiai remsis tuo, kas jau žinoma, ir nepakeis žinių pagrindų“, – komentare, paskelbtame žurnale „Nature“, rašo D. K. Simontonas.

Pastarąjį šimtmetį neatsirado nė vienos iš tiesų originalios disciplinos. Visi naujokai iš tiesų yra jau egzistuojančiųjų hibridai, tokie kaip astrofizika ar biochemija. Be to, mokslininkams tampa vis sunkiau palikti asmeninį indėlį, nes novatoriškiausi darbai atliekami didelėse, gerai finansuojamose grupėse, tvirtina jis.

Be to, beveik nė vienas gamtos mokslas nėra prinokęs revoliucijai.

„Esminės disciplinos sukaupė ne tiek daug anomalijų, kiek palaidų galų, kurie vienu ar kitu būdu bus surišti“, – rašo jis.

Tik teorinė fizika demonstruoja „krizės“ ženklus. Ten susikaupė atradimų, kurių negalima paaiškinti, o dėl to ji atvira esminiam paradigmos poslinkiui, tvirtina D. K. Simontonas.

Tai jau ne pirmas kartas, kai kas nors prognozuoja, jog pačios įdomiausios mokslo dienos jau praeityje, rašo LiveScience.com.

Dar prieš pasirodant kvantinei mechanikai ir Alberto Einsteino reliatyvumo teorijai, XIX amžiaus mokslininkai prognozavo, kad visi didžiausi atradimai jau padaryti, teigia filosofė Sherrilyn Roush iš Kalifornijos universiteto Berklyje.

„Jie nenumatė artėjančios revoliucijos, net nematė jai jokio reikalo. Galų gale, revoliucijos ir genijai, kaip ir nelaimės, nėra nuspėjami. Dažnai net nežinai, kad tau jų reikia, kol jie nepasirodo“, – tvirtino ji.

Mokslininkės D. K. Simontono argumentai neįtikina. Ji sako, kad norint sukelti revoliuciją mąstyme, genijai nėra būtini. Ji kvestionuoja ir naujų disciplinų kūrimo svarbą.

„Žmones apakina revoliucijos, tad jie per mažai vertina „normalų mokslą“, kur kaupiame ilgalaikes ir dažnai naudingas žinias“, – sakė Sh. Roush.

D. K. Simontonas pastebi, kad nors galimybių genialumui mažėja, poreikis mokslui auga.

„Šiandieniniams mokslininkams reikia daugiau gryno intelekto, kad jie taptų pirmarūšiais tyrėjais, nei jo reikėjo norint tapti genijumi herojiniame mokslinės revoliucijos amžiuje XVI ir XVII amžiuose, turint omenyje kiek informacijos ir patirties tyrėjai dabar turi sukaupti, kad taptų specialistais“, – teigia jis.

Su tuo sutinka ir Sh. Soush, teigdama, kad šiais laikais perskaityti visą tam tikros srities literatūrą gali būti nebeįmanoma.

Atskiri tyrėjai ir žmonių visuomenė prie augančių poreikių prisitaiko paskirstydama darbą kitiems žmonėms ir kompiuteriams, sakė ji.

„Turint omenyje, kad kompiuteriai vis dažniau naudojami informacijai apdoroti, kas žino, kad galimybė matyti visumą ir abstrahuoti naujas idėjas nedidėja?“ – teigia mokslininkė.


Šiame straipsnyje: genijusmokslasįdomu

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių