Provincijos „protų nutekėjimo“ problema vis dar gaji

Nebe naujiena, kad daugelis jaunimo, baigę aukštąsias mokyklas, gyvenimus kuria miestuose, kuriuose studijavo. Priežastys, lemiančios jaunimo pasirinkimą likti didmiestyje, – didesnės darbo pasirinkimo ar platesnės kultūrinio gyvenimo galimybės. Didėjant nedarbui jaunimas ieško pragyvenimo šaltinio ir užsienyje. Tačiau liūdniausia, kad viena priežasčių, užkertančių kelią grįžti į gimtąjį miestą, – jausmas, kad niekas tavęs čia nelaukia.

Po studijų negrįžo

Su kiekviena išleista abiturientų karta Tauragė netenka dalies jaunų žmonių. Dažnas, besirenkantis, kur stoti, galimybę likti savo studijų mieste baigus mokslus vertina realistiškai. Vytauto Didžiojo universitetą 2008 metais baigusi ir sėkmingai karjerą Vilniuje pradėjusi tauragiškė pasakoja, kad po studijų grįžtantieji į savo gimtąjį miestą (provinciją) vertinami kaip nesugebėję įsitvirtinti kitur.

„Kuo miestas didesnis, tuo didesnės darbo pasirinkimo galimybės ir perspektyvos. Jaunimo apsisprendimui likti didmiestyje, mano manymu, įtakos turi daug priežasčių: pradedant nuo aukštesnio kultūrinio konteksto, platesnių darbo galimybių, baigiant aplinka, kurią susikuri per studijų metus“, – svarstė sparčiai augančio internetinio portalo vyriausioji redaktorė Dainora.

Renata Klaipėdoje darbo pasiūlymą gavo atlikdama praktiką vienoje didžiausių Baltijos šalyse jūrininkų įdarbinimo agentūrų.

„Man nuo vaikystės patiko Klaipėdos miestas ir aš visada žinojau, kad čia gyvensiu, tai ir lėmė mano apsisprendimą“, – pasakojo buvusi tauragiškė, Klaipėdoje baigusi anglų filologijos studijas ir šiuo metu antrojo bakalauro – Verslo vadybos specialybės diplomo įteikimo laukianti Renata.

Nors abi merginos mano, kad geros idėjos padėtų rasti darbą ir provincijoje, tačiau realybė šiandien Tauragėje dirbančio jaunimo paveikslą piešia savaip.

Jaunimas – be darbo

Tauragės darbo biržos Jaunimo darbo centro, Karjeros planavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Birutės Tutlienės teigimu, šių metų birželio 1 dieną Tauragės darbo biržoje registruotų jaunų, iki 25 metų, bedarbių buvo 834, – tai sudaro 13,8 proc. visų užsiregistravusių Tauragės darbo biržoje bedarbių. 2005 metų tą patį laikotarpį jaunuolių, neturinčių darbo, buvo tik 5,3 proc. Vadinasi, jaunimo dalis bendroje bedarbių struktūrojeper penkerius metus išaugo 8,5 proc. punktais.

Jaunimo darbo centro vyriausiosios specialistės pasakojimu, darbo ieškančiam jaunimui svarbu būsimo darbo reikalavimai, sąlygos ir ateities perspektyvos.

„Natūralu, kad šiuolaikinis jaunimas ieško tokio darbo, kur būtų mokamas didesnis atlyginimas. Jaunimas nori daug pinigų ir greitai, o taip, deja, nebūna“, – teigė ji.

Pasak specialistės, didėjančiam bedarbių skaičiui įtakos turėjo ir neseniai pakeista sveikatos draudimo įmokų tvarka.

Absolventų Darbo biržoje daugėja

Pasak B.Tutlienės, pernai Tauragės darbo biržoje užsiregistravo ypač daug absolventų – 346. Palyginti su 2008 metų duomenimis absolventų skaičius išaugo 35,8 proc. punktais. Absolventais darbo biržoje laikomi asmenys, kuriems nuo mokymo įstaigos baigimo nėra praėjęs metų laikotarpis. Šiemet iki birželio 9 dienos jaunuolių, turinčių absolvento statusą, buvo 165, iš jų tik 13 – ką tik pabaigę mokslus. 82 absolventai turi aukštojo mokslo diplomus. Didžioji dalis užsiregistravusiųjų yra iš Tauragės mokymo įstaigų.

Absolventai kreipiasi į darbo biržą tikėdamiesi specialistų pagalbos įsidarbinant.

„Jaunuoliams, pirmą kartą pradedantiems darbinę veiklą pagal įgytą profesiją, galime pasiūlyti dalyvauti darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje, kurios tikslas – suteikti darbo ieškantiems asmenims trūkstamų darbo įgūdžių tiesiogiai darbo vietoje ir sudaryti galimybę darbdaviams pasirinkti tinkamiausią darbuotoją. Pernai šioje priemonėje dalyvavo 78 absolventai, šiemet jau nukreipėme 20. Jie dirba buhalteriais, apskaitininkais, sporto treneriais, virėjais, apdailininkais, laborantais, komercijos agentais, teisininkais ir t.t.“, – teigė B.Tutlienė.

Daugiausia aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventų į Tauragės darbo biržą kreipiasi liepą, kai savo rankose laiko diplomus. Pasak B.Tutlienės, praėjusių metų liepą Tauragės darbo biržoje buvo užregistruoti 142 absolventai.

B.Tutlienės teigimu, absolventams organizuojamos ir darbo mugės, kurių metu susitinka jauni darbuotojai ir potencialūs darbdaviai. Jų metu vyksta atranka į būsimas darbo vietas. Darbdaviai periodiškai informuojami apie registruotus darbo biržoje absolventus bei kitus asmenis, kurie įgijo profesiją. Įmonių vadovams pageidaujant siunčiami kvalifikuotų jaunuolių gyvenimo aprašymai.

O jei baigei tik pradinę...

Tauragės darbo biržos Jaunimo darbo centro vyriausiosios specialistės teigimu, daugiau kaip pusė (57 proc.) užsiregistravusių jaunų bedarbių neturi profesinio pasirengimo.

„Viena pagrindinių neįsidarbinimo priežasčių ir yra nepakankamas išsilavinimas, o tai dar kartą patvirtina, kad pagrindinis veiksnys, padedantis greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje, yra tinkamas profesinis pasirengimas“, – teigė ji.

Neįtikėtina tai, kad net 17 proc. užsiregistravusių darbo biržoje ir darbo ieškančių jaunimo turi tik pradinį išsilavinimą.

„Kokį darbą gali pasiūlyti aštuonias ar mažiau klasių baigusiam jaunuoliui?“ – svarstė B.Tutlienė.


Populiariausia praktikos veikla – vadyba

Jaunam žmogui besiieškant darbo neretai gelbsti studijų metu atlikta praktika. Įvairių įstaigų vadovai daug palankiau žiūri į tuos jaunuolius, kurie jau yra susipažinę su konkrečios veiklos specifika.

UAB „Tauragės dujos“ direktorius Egidijus Ropas „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad patirties praktikantai šioje įmonėje semiasi kone kasmet. Šiuo metu „Tauragės dujose“ praktiką atlieka vienas Kauno kolegijos Tauragės skyriaus studentas. E.Ropas tikino, kad dauguma praktikantų tobulinasi vadybos srityje. Direktorius taip pat pridūrė, kad jų įmonėje darbuojasi ir buvęs praktikantas.

UAB „Lignesa“ taip pat tobulinasi nemažai būsimųjų vadybininkų. Šiuo metu ten kaip tik praktiką atlieka keletas studentų. Anot Ligitos Dungveckytės-Bakaitienės, dirbančios bendrovėje, kol kas buvę praktikantai jų įmonėje nesidarbuoja.

Protai „teka“ į užsienį

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009 metais didžiausią dalį deklaravusių išvykimą emigrantų sudaro 25–29 metų asmenys (4181), kiek mažesnę dalį – 20–24 metų jaunimas (2710).

„Daugiausia laisvų darbo vietų užsienyje yra žemės ūkyje. Dažniausiai pageidaujami turintys profesinę kvalifikaciją ir darbo patirtį darbuotojai“, – apie įsidarbinimą užsienyje pasakojo Tauragės darbo biržos „Eures biuro“ patarėja Loreta Zdaniauskienė.

Profesinį pasirengimą turintys (baigę vidurinę mokyklą su profesiniu išsilavinimu, aukštojo universitetinio ar neuniversitetinio išsilavinimo) jaunuoliai sudaro 43 proc. viso darbo biržoje užsiregistravusio jaunimo. Visi jie – potenciali darbo jėga užsienio rinkoje. Gavus gerą užmokesčio pasiūlymą – už diplomo ir į braškių plantaciją.

Per 2009 metus iš Tauragės apskrities į užsienį išvyko 2717 žmonių, vien iš Tauragės miesto – 1232.

Jaunų specialistų nereikia

Jaunimo darbo centro vyriausiosios specialistės teigimu, 35 proc. Tauragės darbo biržoje užsiregistravusių jaunuolių turi įgiję profesinę kvalifikaciją, 8 proc. (76 asmenys) turi aukštojo mokslo diplomus. Vaizdingai perteikiant, 76 jauni žmonės Tauragėje laukia atsilaisvinant daktarų, mokytojų, teisininkų, architektų ir kitų aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų.

Kad jaunimui užkertamos galimybės įsidarbinti, įrodo ne tik nedarbą liudijantys skaičiai, bet ir vis ilginamas darbingumo amžius. Tai itin jautriai jaučiama provincijoje, kur naujos įstaigos, įmonės ar naujas darbo vietas suteikiančios korporacijos vangiai kuriasi. Panašu, kad karjeros laiptais jaunimas galės pradėti kopti tik patys sulaukę pensinio amžiaus, kai darbo vietas užimantys veteranai bus privesti pasitraukti.

Mažame mieste įsitvirtinti lengviau

Dar tik prieš keletą dienų Klaipėdoje ekonomistės diplomą gavusi tauragiškė Indrė Geležūnaitė galimybės grįžti dirbti į gimtąją Tauragę neatmeta. Prieš ketverius metus baigusi Tauragės „Versmės“ gimnaziją mergina pasirinko ekonomikos studijas Klaipėdos universitete. Besimokant ketvirtajame studijų kurse jai teko atlikti praktiką Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Tauragės skyriuje. Praktikos metu merginai nebuvo skirtos konkrečios pareigos, ji susipažino su visų darbuotojų veikla. Įgyta patirtimi mergina labai patenkinta ir tikina, kad įgytos žinios pravers ne tik darbe, bet ir kasdieniame gyvenime.

Paklausta, ar neketina grįžti dirbti į Tauragę, I.Geležūnaitė atsakė, jog tokios galimybės neatmetanti.

„Dar nesu galutinai nusprendusi, ką veiksiu. Bet neatsisakau minties darbo ieškoti Tauragėje. Esu jaunas žmogus, nepririštas nei viename mieste, nei vienoje šalyje. Taip pat manau, kad šiuo metu susiradus darbą Tauragėje išgyventi būtų lengviau negu didmiestyje“, – mano mergina.

Beatričė Kaziliūnaitė, prieš ketverius metus taip pat baigusi „Versmės“ gimnaziją, o neseniai Vilniaus universitete įgijusi psichologijos specialybę apie grįžimą į Tauragę negalvoja.

„Po bakalauro studijų ketinu padaryti metų pertrauką: praplėsti akiratį, apsispręsti dėl konkrečios savo specialybės pakraipos ir tuomet tęsti studijas vienoje iš Vilniaus universiteto psichologijos magistrantūros programų. Tauragėje nusprendžiau nelikti, nes šiuo metu labiau traukia ne ramus miesto gyvenimas, o naujovių troškimas“, – sakė mergina.

Tačiau Beatričė tikina, kad galimybė rasti tinkamą darbą nedideliame mieste priklauso nuo įgyto išsilavinimo. Pasak jos, vienos specialybės labiau paklausios didesniame mieste, kitos – mažesniame.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių