- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gegužės 29 d., vos 14 440 km atstumu nuo Žemės paviršiaus praskriejo tik užvakar, gegužės 28 d. atrastas autobuso dydžio asteroidas 2012 KT42, kuris astronomijos stebėjimų istorijoje tapo šeštuoju iš arčiausiai Žemės praskriejusių asteroidų.
Kosminis luitas arčiausiai mūsų planetos buvo atsidūręs antradienio rytmetį, apie 10 val. Lietuvos laiku. Astronomų vertinimu, asteroido skersmuo yra ne didesnis nei 10 metrų. Tikimybės, jog dangaus kūnas trenksis į Žemę, laimei, nebuvo. Net jei jo skriejimo trajektorija kirstųsi su Žemės trajektorija, tvirtinama, jog asteroidas žemės paviršiaus nebūtų pasiekęs, nes būtų sudegęs atmosferoje.
Ko gero, labiausiai nerimą keliantis faktorius šioje laimingai pasibaigusioje istorijoje yra tai, jog asteroidas buvo pastebėtas likus porai dienų iki maksimalaus priartėjimo. Jį gegužės 28-osios pirmadienį 1,5 metro skersmens Mount Lemmon teleskopu (Arizona, JAV) atrado „Catalina Sky Survey“ kolektyvo narys Aleksas Gibsas (Alex Gibbs).
Panašaus kalibro asteroidą 2012 BX34 astronomas yra atradęs ir šių metų sausio pabaigoje. Šis asteroidas patenka tarp dvidešimties artimiausiai praskriejusių asteroidų.
Ir tai – ne viskas. Diena anksčiau, gegužės 28 d., kai ir buvo pastebėtas vakar dienos herojus, 51 tūkst. km atstumu nuo Žemės praskriejo trečias A. Gibso pastebėtas atsteroidas - 2012 KP24. Šis buvo stambesnis – maždaug 25 metrų skersmens.
Įdomu yra tai, jog, kaip pažymi Remanzacco observatorijos kolektyvas, vakarykštis asteroidas 2012 KT42 maždaug 13:10 Lietuvos laiku atliko tranzitą Saulės disku. Tranzitą buvo galima stebėti Afrikoje, Vidurio Rytuose, Azijoje.
Tiesa, įžvelgti saulės disku slenkanti ne daugiau nei 10 m skersmens objektą turėjo būti sunku – saulės diske jis uždengė tik maždaug 0,006 laipsnio trupinėlį. Priminsime, jog ankstyvą birželio 6 d. Lietuvoje bus galima stebėti labai retą Veneros tranzitą saulės disku, kuris pasikartos tik po 105 metų.
„Universetoday.com“ A. Gibsas pasakojo, jog asteroidai, į juos žvelgiant pro teleskopų objektyvus, ne ką tesiskiria nuo žvaigždžių – jie yra tik šviesos taškeliai. Vienintelis skirtumas – pastebimai spartesnis jų judėjimo greitis. Tiesa, jis yra per menkas, jog jį būtų galima pajusti stebint akimis – judėjimas fiksuojamas stebimą dangaus plotą reguliariai fotografuojant 10-12 min. intervalais. Po to astronomai gautas fotografijas apdoroja specialiomis kompiuterinėmis programomis – taip aptinkami sparčiau už žvaigždes naktinio dangaus skliautu slenkantys objektai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...