Podoktorantūros stažuotėse įgyjama mokslinio darbo patirties

Trečiosios pakopos universitetinių studijų absolventai mokslinio darbo įgūdžiams stiprinti renkasi podoktorantūros stažuotes. Lietuvoje stažuotės vykdomos nuo 2009 metų, finansuojant dvejų metų mokslinį darbą šalies universitetuose, mokslinių tyrimų institutuose, mokslo centruose ir trumpalaikes stažuotes į mokslo centrus užsienyje. Kasmet vidutiniškai penkiasdešimt daktaro laipsnį neseniai apgynusių tyrėjų mokosi savarankiškai organizuoti savo mokslinę veiklą, vykdyti mokslinius tyrimus ir taip tapti patyrusiais mokslininkais.

Ieškoma vėžinių ir kamieninių ląstelių sąsajų

Jaunieji mokslininkai savo stažuotės temą renkasi atsižvelgdami į jos reikšmingumą, būtinumą ir jau turimas kompetencijas. Skirtingų mokslo sričių tyrimų tematiką labiau lemia ne asmeniniai motyvai, bet darbų aktualumas akademinei ir plačiajai visuomenei.

„Stažuotės temos pasirinkimą lėmė mokslinių tyrimų rezultatai ir tendencijos pasaulyje. Šiuo metu intensyviai ieškoma naujų priešvėžinės terapijos būdų, kurie iš dalies ar visiškai pakeistų dabar naudojamas chemo- ir radioterapijas. Šiems metodams stinga selektyvumo, dalis navikų jiems yra atsparūs, tokio gydymo metu pasireiškia žymūs šalutiniai poveikiai“, ‒ tyrimų tematikos pasirinkimo motyvus vardina mokslininkas stažuotojas dr. Vytautas Kašėta, stažuotę atliekantis VU Onkologijos institute. Jo tyrimo tikslas – išsiaiškinti vėžinių ir kamieninių ląstelių sąsajas, kurios padėtų sukurti selektyvų nanodarinių ar nanovaistų patekimo į naviką būdą.

„Man asmeniškai stažuotė suteikia naują patirtį ir įgūdžius, o Lietuvos visuomenei didžiausią išliekamąją vertę veikiausiai turės tyrimų metu gautos žinios, kurias vėliau bus galima pritaikyti kuriant bei tobulinant naujas, efektyvesnes priešvėžines terapijas“, – pasakoja dr. V. Kašėta.

Tyrinėja vartotojišką Lietuvos visuomenę

Vartotojiškos visuomenės užuomazgas Lietuvoje XIX a.– XX  tyrinėja Vilniaus universitete besistažuojanti dr. Aelita Ambrulevičiūtė.

Pasak tyrėjos, stažuotės tema pasirinkta siekiant išsiaiškinti masinės gamybos atsiradimo, vartotojiškos visuomenės formavimosi aspektus, ekonomiškai silpnesnių gyventojų grupių (valstiečių, darbininkų) materialinės gerovės kilimą ar smukimą, gyventojų pajamų ir prekių kainų dinamiką. „Šiuo metu aktualu išsiaiškinti vartotojiškos visuomenės užuomazgas XIX a. II pusėje – XX a. pr. modernėjusioje Lietuvos visuomenėje, kadangi ji itin susisieja su dabartinės Lietuvos, globalėjančio Vakarų ir Rytų pasaulio realijoms“, ‒ savo pastebėjimais dalijasi dr. A. Ambrulevičiūtė.

Atvyksta užsienio šalių jaunieji tyrėjai

Podoktorantūros stažuotės Lietuvoje pritraukia ir užsienio šalių mokslininkus. Šiuo metu Kauno technologijos universitete stažuojasi mokslininkė iš Ukrainos dr. Iryna Yaremchuk.  Mokslininkė tyrinėja rezonansinį efektą panaudojant bangos ilgio eilės gardeles.

„Podoktorantūros stažuotės skatina tarpinstitucinį, tarpdisciplininį ir tarptautinį mokslininkų mobilumą, o tai svarbu mokslo ir inovacijų plėtrai. Tai gera galimybė jaunam mokslininkui įgyti žinių, tobulinti įgūdžius bei pradėti savo mokslinių tyrimų projektus“, ‒ stažuočių privalumus vardija dr. I. Yaremchuk.

Stažuotės rengiamos įgyvendinant projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“ (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-004). Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonę (VP1-3.1-ŠMM-01).