Podoktorantūros stažuotės - pradžia savarankiškai mokslinei veiklai

Podoktorantūros stažuotes laimėję jaunieji mokslininkai džiaugiasi galimybe kelti kvalifikaciją po doktorantūros studijų tęsti pradėtą mokslinę veiklą.

Teikdami paraiškas konkursui mokslininkai patys gali rinktis tyrimų temą bei planuoti darbus, kuriuos  turi atlikti  per dvejus stažuotės metus. 

„Svarbu ne tik galimybė pasirinkti, bet ir finansinė laisvė įsigyti su podoktorantūros stažuotės tematika susijusias knygas, tobulinti savo žinias užsienio mokslo centruose bei pristatyti atliktus darbus konferencijose“, - teigia dr. Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė. 

Jaunosios mokslininkės stažuotės tema susijusi su kalbos technologijomis, kurių pagalba galima palengvinti kokybinių tyrimų analizę. „Menkas dėmesys kalbos technologijoms Lietuvoje renkantis temą mane paskatino vadovautis mintimi: jeigu kažko neatliksime kitose srityse, už mus tai padarys užsienio šalių mokslininkai; bet jeigu kažko neatliksime savo kalbai, greičiausiai niekas kitas už mus to nepadarys“, - motyvus įvardija  Jurgita.

Šios srities pasirinkimas jai buvo nemenkas  iššūkis: daktaro disertaciją ji gynėsi visai kitoje – dirbtinio intelekto srityje. Podoktorantūros stažuotę dr. J. Kapočiūtė-Dzikienė  pradėjo 2012 metų kovą.

„Šiuo laikotarpiu galiu susikoncentruoti ties moksline veikla (literatūros analize, metodų kūrimu, tyrimais).

Podoktorantūros stažuotė taip pat skatina kurti mokslinę produkciją – rašyti mokslinius straipsnius, kurie labai svarbūs siekiant pedagoginio docento vardo. Galimybė stažuotis didelę patirtį šioje srityje turinčiuose mokslo centruose man yra ypatingai naudinga“, - pabrėžė  mokslininkė stažuotoja. 

Podoktorantūros stažuotė jai atvėrė kelius į kompiuterinės lingvistikos centrus Antverpeno universitete, Oslo universitete bei į vieną geriausių kompiuterinės lingvistikos konferencijų pasaulyje, praėjusiais metais ji vyko Mumbajuje, Indijoje), kurioje mokslininkei teko skaityti pranešimą.

„Neapsirikau pasirinkęs stažuotę Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centre, nes šios stažuotės suteikia galimybę plėtoti mokslinę veiklą Lietuvoje ir gilinti žinias užsienyje. Stažuotė - gera pradžia savarankiškai mokslinei veiklai“, - įsitikinęs dr. Liutauras Labanauskas. Per  prieš metus prasidėjusią stažuotę jis jau spėjo keletą mėnesių lankytis Jungtinės Karalystės ir JAV mokslo centruose bei įsilieti į tarptautinę mokslo bendruomenę. Užsienyje jaunieji mokslininkai įgyja ne tik tarpkultūrinio bendradarbiavimo patirties, bet ir plėtoja naujas bendras ateities iniciatyvas. 

Dr. L. Labanausko nuomone, podoktorantūros stažuotojas prisiima daug daugiau atsakomybės už savo mokslinę veiklą nei, tarkime, doktorantūros metu, nes gali pats apsispręsti dėl tyrimų, pasirinkti vadovą ir instituciją bei susiplanuoti mokslines išvykas į kitas šalis. „Stažuotės naudą galėčiau apibūdinti trimis frazėmis - darbas, už kurį mokamas orus atlyginimas, profesinis ir asmeninis tobulėjimas bei karjera“, - vardija mokslininkas stažuotojas. 

„Paprastai mokslininko karjera matuojama straipsniais, knygomis, pranešimais konferencijose ir panašiai. Taigi žiūrint vien formaliai stažuotojas papildo savo karjeros kelio „bagažą“ pora straipsnių ar mokslo studija, jau nekalbant apie konferencijas. Tačiau šalia formalių dalykų ši stažuotė suteikia ir didesnio pasitikėjimo savo, kaip mokslininko veikla, nes stažuotės užsienyje, priverčia neapsnūsti, išeiti iš komforto zonos ir mokytis iš naujo“, - priduria  mokslinkas stažuotojas. 

2009 metais Lietuvos mokslo tarybos pradėtas vykdyti „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimo Lietuvoje“ projektas skirtas trečiosios pakopos universitetinių studijų absolventams, siekiantiems atlikti savarankiškus mokslinius tyrinėjimus. Per dvejus metus trunkančią stažuotę daktarai įsitraukia į mokslinę bendruomenę, atlieka reikšmingus tyrimus ir kelia savo kvalifikaciją. Projektu skatinamas tarpsektorinis, tarpkryptinis, tarpinstitucinis ir tarptautinis mokslininkų mobilumas.

Projektas „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“ (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-004) finansuojamas pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonę (VP1-3.1-ŠMM-01).



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių