- lrt lt.inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausius ir seniausius pasaulio medžius klonuoti bei jais miškus apsodinti pasiryžę entuziastai taip tikisi išvalyti ir išgelbėti planetą.
Visžalės sekvojos, didingai iškilusios virš šiaurinės Kalifornijos pakrantės, atokiame Airijos kampelyje augantys iki 1 tūkst. metų senumo ąžuolai, legendiniai Libano kedrai. Tai vieni žymiausių medžių Žemėje, kadaise gausios populiacijos, kurią sunaikino miškų kirtimas, plėtra, užtėštumas ir ligos, likučiai. Nepelno siekianti organizacija, pasivadinusi „Archangel Ancient Tree Archive“, skuba surinkti jų genetinę medžiagą ir pasodinti šių augalų klonus.
Taip tikimasi atkurti senovinius pasaulio miškus, kurie galėtų valyti aplinką ir absorbuoti anglies dvideginį – dujas, sukeliančias pasaulinį atšilimą, praneša naujienų agentūra AP.
„Remdamiesi savo neribota išmintimi, sunaikinome 98 proc. senųjų miškų, kurie tūkstančius metų palaikė gamtos pusiausvyrą. Mes tikimės ją vėl atkurti“, – teigė vienas grupės įkūrėjų Davidas Milarchas.
Viename Mičigano miestelyje gyvenantis medelyno savininkas D. Milarchas su sūnumis Jaredu ir Jake`u senųjų medžių genetines kopijas kuria jau nuo 10 dešimtmečio. Kartu su verslininke Leslie Lee ir grupe tyrėjų jie įkūrė „Archangel Archive“. Dabar organizacija turi 17 darbuotojų bei medžių tyrimo ir auginimo kompleksą.
Organizacijos tikslas – klonuoti seniausius ir didžiausius ypač didelę ekologinę vertę turinčių medžių rūšių atstovus bei įtikinti žmones pirkti ir sodinti milijonus jų kopijų – gamyklose ir koledžų miesteliuose, palei upių krantus ir miestų gatves, miškuose, ūkiuose, parkuose ir galiniuose kiemuose.
„Tai, kiek šių medžių paveldėtojų bus įsodinta į žemę, ir bus pagrindinis mūsų sėkmės matas“, – kalbėjo L. Lee, projektui pradėti skyrusi keletą milijonų dolerių.
Mokslininkų nuomonės apie tai, ar šie šimtmečius išlikę medžiai pasižymi geresniais genais, ar tiesiog tinkamu laiku atsidūrė tinkamoje vietoje ir išvengė ugnies, gamtos katastrofų ir kitų nelaimių, skiriasi. Tačiau „Archangel Archive“ atstovai nuoširdžiai tiki šia „supermedžio“ idėja. Jie jau surado ir klonavo didžiausius ir seniausius daugiau kaip 60 rūšių augalus.
Sumanymas – užauginti 200 svarbiausiomis laikomų skirtingų medžių rūšių kopijas. Medžiai palaiko ekosistemos įvairovę, iš žemės ir atmosferos įsisavina toksinus, kaupia anglį, o į aplinką išskiria brangų deguonį, iš jų gaunamos sudedamosios dalys vaistams gaminti.
Apsodinus miškus šiais klonais-čempionais, būtų galima sumažinti amžius trukusio piktnaudžiavimo gamta padarinius ir „laimėti daugiau laiko žmonijai“, teigia Ontario mokslininkė Diana Beresford-Kroeger, studijavusi medžių įtaką aplinkosaugai.
Kalifornijos pakrantėse augančios sekvojos, didžiausi pasaulio medžiai, labiausiai tinkami anglies dvideginiui absorbuoti, mat jie yra dideli, sparčiai auga ir pasižymi ilgaamžiškumu, teigia „Archangel Archive“ konsultantas, buvęs Kalifornijos universiteto medžių genetikas Billas Libby. Kuo ilgiau medis gyvena, tuo ilgiau anglis užkonservuojama ir nepatenka į atmosferą.
„Jie auga kaip išprotėję. Galiniame kieme turiu aukščiausios pasaulyje visžalės sekvojos kloną. Ji vis dar kūdikis, vos 30 metų. Tačiau medis jau dabar aukštesnis už viską, kas yra aplink. Jo aukštis jau siekia 25–30 metrų“, – pasakojo B. Libby.
„Archangel Archive“ atstovai paėmė 2–3 tūkst. metų senumo sekvojų pjuvenų. Tarp jų buvo Staggo medis, laikomas šešta pagal dydį sekvoja pasaulyje, Krioklio sekvoja, vadinama plačiausiu medžiu Žemėje. Jos kamieno apimtis prie žemės siekia 47 metrus.
Trys dešimtys visžalės sekvojos klonų ir devynios didžiosios sekvojos pasodintos keliose Kalifornijos vietose. Grupė taip pat sėkmingai iš kelmų klonavo medžius, nukirstus prieš daugybę metų, vieno jų skersmuo siekė 10 metrų.
Organizacija klonavimui naudoja keletą procesų. Vienas jų – mikrodauginimas, kurio metu trumpesni nei 2,5 centimetrų šakų galiukai keletui savaičių įsodinami į talpas, pripildytas į želė panašaus vitaminų, trąšų ir hormonų mišinio. Augalai laikomi ant lentynų po dirbtine šviesa. Galiausiai jie perkeliami į vazonus su dirvožemiu. Kitas metodas – sodinti iki 20 centimetrų ilgio šakas į dirvožemio mišinį ir auginti jas rūko kambariuose.
Stanfordo universiteto klimato kaitos ekspertė Terry Root teigia, kad didžiuliai medžiai galėtų padėti kovoti su šylančiu klimatu, jei daugybė tokių augalų būtų pasodinta ten, kur jie gyvuotų daugybę metų. „Negalima sekvojos pasodinti bet kur“, – sakė ji.
Tinkama vieta ypač svarbi mietuose. Dideli, pavėsį sudarantys medžiai gali sumažinti energijos sąnaudas vasarą, tačiau jei bus pasodinti per arti, gali apgadinti namus.
Surasti genetiškai pranašesnius medžius yra tikras iššūkis, tačiau organizacijos vadovai pripažįsta, kad didžiausia kliūtimi gali tapti būtinybė įtikinti visuomenę būtinybe atkurti senuosius pasaulio miškus.
D. Milarchas teigia buvęs priblokštas, kai sužinojo, kad Airijoje auginamos didžiulės medžių plantacijos – ne tradiciškai ten augantys ąžuolai, bet iš Kalifornijos atvežtos pušys ir kiparisai, kurie greitai auga ir gali būti greičiau kertami.
„Visiškai nesuprantama, kam sodinti egzotinių rūšių monokultūras, kol paskutiniesiems didžiuliams tenykščiams medžiams kilęs pavojus visiškai dingti nuo Žemės paviršiaus“, – kalbėjo jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...